Vasara jau įkarštyje, kas lekiam vėsintis prie ežero ar upės. Lankiaus čia praeitą savaitę Merkinėj. Gyvenvietė Dzūkijoj prie Nemuno. Gražios čia vietos, istorinės, piliakalnis yra, paleastronominė stebykla ar tai saulės laikrodis, nesutaria istorikai. Bet jau seniai nugarmėjo nuo to piliakalnio Nemunan seni geri Merkinės laikai, dabar vaikštai kaip po muziejų su keliais išlikusiais eksponatais.
Autobuso stotelėj gulėjo ant suolo žmogus. Pamatau tokį ir kaskart svarstau, ar tam žmogui negerai, ar jis tiesiog po šventės. Prieinu pasižiūrėt, nes jis atrodė gana tvarkingai, bet kai užklausiau ar viskas jam gerai, kas nutiko, tai tas krepšio iš po suolo puolė grabaliot. Tai imsiu ir pasižiūrėsiu kas ten tokio. Ir žiūriu, kad čia alkoholis. Per daug negalvodamas paėmiau butelius ir išpyliau turinį už stotelės, o tarą išmečiau prie pat esančion šiukšlinėn. Dar po kelių minučių atvažiavo mano autobusas ir nukūrinau sau namolio. Viskas įvyko labai greitai. Tąkart tik tiek galėjau padaryt.
Kaip sakoma, viena mirtis – tragedija, daugelio – statistika. Mums nieks nieko į rankas nebruka, mes laisvi rinktis. Pasirinkimą apriboja tik karma ir sąmoningumas.