Sulaukęs pasiūlymo keliaut į kalnus, iškart jį per daug negalvodamas priėmiau. Kalnai… Rudenį grįžau iš Himalajų, o šįkart – į Aukštuosius Tatrus. Ilga kelionė traukiniu iki Krokuvos ir tada dar kelios valandos autobusu iki Slovakijos. Jausmas toks, kad grįžom mėnesiu ar daugiau atgal, nes oro temperatūra buvo apie 8 laipsnius, lijo, šlapia, vėjas. Tai mūsų ketveriukė laipiojom kalnais. Neaukšti jie, ne tokie kaip Himalajai, bet gražu ten. Ką noriu pasakyt, kas įstrigo: ta kalnų aplinka praktiškai nesiskiria nuo Himalajų, išskyrus vieną dalyką – ten nėra piligrimų. Čia turizmas, viskas skirta jusliniam pasitenkinimui, pramogoms. Restoranai, kavinės, prabangūs, dideli, stilingi viešbučiai, keltuvai ir daug kitų malonumų.
Gerai paprakaitavę užlipom į vieną viršukalnę, ant kurios tvirtai stovi didelis kryžius. Ant to kryžiaus iškaltas kalno pavadinimas ir aukštis. Jau besileisdami, netoli to kryžiaus, sutikom lietuvių kompaniją, neblaiviai švenčiančią užkilimą su keltuvu ant to kalno.
Ką radau Indijos Himalajuose? Irgi įspūdingi kalnai su įspūdingais skardžiais, upėm, upeliais ir kriokliais, gražūs augalai, švarus oras ir tiesiai iš upės geriamas vanduo. Tas pats ir čia, Slovakijos Aukštuosiuose Tatruose. Bet Indijoj pilna piligrimų, kurie kopia atiduot pagarbą Dievybei, kurie suprato, kad ne jie, bet Dievas čia šeimininkas ir žino, iš ko duoną valgo.
Bet čia Europa, O ne Azija, Slovakija, o ne Indija, todėl čia daugiau pasilieka tik įspūdinga gamta. Dievas negyvena kalnuose, Jis negyvena net bažnyčioj, katedroj, cerkvėj, sinagojoj, šventykloj, kenesoj ar mečetėj. Jis ten, kur apie Jį kalbama, Jis šlovinamas, Jam dėkojama ir Jo prašoma. Ten yra Dievas. Ir ne tik Jis vienas ten. Su Juo yra visi tie, kuriems Jo reikia. Juos vadinam šventaisiais. Tai sielos, kurios atidavė savo kūniškus gyvenimus Tam, Kuris davė gyvenimą visom sielom.
Ir vis dėlto palanku būti kalnuose, nes čia daugiau tylos, švaros, ramybės, didybės, kurios mažiau daug ir ilgai dirbančiam mieste ir po to poilsiaujančiam kaime. Čia pakyli virš kasdienybės, virš savęs, pamatai daugiau, plačiau, giliau, lyg su prasiplėtusia sąmone. Tu esi čia ir susikaupi, tuo pačiu matydamas ten toli žemai likusius, labai užsiėmusius savo reikaliukais. Taip Dievas į mus visus žiūri. Mes čia labai užsiėmę, mes čia visi savo reikalų ministrai.