Apie paukščius. Budė, Norvegija, 2023.07.17

Budės (Bodo) miestas yra Norvegijoje, prie šiaurinio Salto fiordo. Dabar poliarinė diena, kas reiškia, kad šviesu net ir naktį. Šita vietovė yra jau už Šiaurės poliaračio, arba speigračio, todėl gana atšiauroka: mažai medžių, jie neaukšti, plikos uolos, vėsus ar šaltas vėjas. Bet iki šiauriausio šalies gyvenamo taško, Nordkapo, dar toloka – apie 1000 kilometrų!

Miestelis prie jūros su uostuku ir molu. Parplaukia čia kruizinių, karinių, krovininių, žvejybinių, pramoginių laivų. Ir čia nemažai paukščių: žuvėdrų, kirų, dar kažkokių nematytų. Nuostabą kelia vienas dalykas – viena tų paukščių savybė. Tie paukščiai esant stipriam vėjui ne tik sugeba kabot vienam taške, bet net skrist priekin, ir kartais net neplasnojant! Tai kaip taip galima?! Mokslininkai, be kitų klausimų, dar neišsiaiškino ir dėl dviračio, kodėl jis rieda tiesiai ir nekrenta kurian nors šonan. Tai kodėl tas stiprus vėjas jų tiesiog nenubloškia atgal? Ir kaip dar skristi pirmyn įmanoma?

Tai jei mes, žmonės, visi tokie būtumėm, tai turbūt būtų iš serijos: „O Viešpats tarė: „Jeigu jūs turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios sėklos grūdelį, jūs pasakytumėte šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk su šaknimis ir pasisodink jūroje, ir jis jūsų paklausytų“ (Evangelija pagal Luką, 17.6). Su tokiu tikėjimu būtumėm kaip tie paukščiai prieš vėją – ne tik nesislėptumėm nuo to vėjo ar išlindę būtumėm nunešti jo atgal, bet net stumtumėmės pirmyn.

Bet tam mums reikia kai kurių dalykų: tikėjimo, drąsos, ryžto, ištvermės, jėgos, tikslo, motyvo, vienybės ir dar nemažai kitų. Bet! Bet galima turėt praktiškai tik vieną savybę, su kuria visada patys stumsimės pirmyn ir dar kitus patempsim. Tai dvasinė branda. Praktiškai – šventumo lygis, šventieji tokie. Jie kaip kalnai, kurių olose glaudžias daug sielų, ieškančių Dievo, atsitraukiančių nuo šio pasaulio sunkumų, kurių čia netrūksta, ar ne?

Tai gal dabar nebūtina palikt verdančius puodus ir bėgt tapt šventu, bet kodėl nepaieškot prieglobsčio prie tokios asmenybės? Mes paaugsim, sustiprėsim, prašviesėsim ir skrisim kaip tie pajūrio paukščiai.

Parašykite komentarą

Scroll to Top