Dainius Drobnys

Prieš kelis mėnesius internete pasirodė straipsnis apie sovietmečio sporto legendą Antaną Bagdonavičių. Liūdnas šio nelaimingo ir, kaip rašo, ligoto, nuskurdusio ir užmiršto žmogaus atvejis. Minima, kad sportininkas, kai „kadaise eidavo pagrindinėmis Vilniaus gatvėmis, praeiviai visuomet atsisukdavo. Nuo 1960-ųjų iki 1968-ųjų 10 kartų Sovietų Sąjungos čempionu tapęs irkluotojas daugelio dėmesį patraukdavo ne tik dėl įspūdingų laimėjimų, […]

Daug keliauju, todėl užmatau nemažai įdomybių, sukeliančių įvairių minčių. Kad ir aną dieną – važiuoju traukiniu, o šone priešais mane sėdi moteris. Nieko ypatingo, kad ji sėdi, bet kaip ji sėdi. Sakoma, kad prancūzui prie staliuko reikia trijų kėdžių. Net trijų, paklausim? Taip: pirmoji bus jo užpakaliui, antra – susidėti kojoms, o paskutinė – krepšiui.

Šįryt darau trumpą įrašą apie žmogų, kuriam darbas yra gyvenimas, o gyvenimas – darbas. Sutikau vieną geležinkelietį, jau daug metų čia dirbantį. Geras jis žmogus – paprastas, darbštus. Neužtruko pastebėti, kad jo gyvenimo ašis yra tik darbas. Tai matosi iš jo jau prastos sveikatos, nes jis sunkiai nueina net 100 metrų į nieką neatsirėmęs ar

Norėdami įsigyti kokį nors daiktą ar paslaugą, ją perkame už nustatytą kainą. Tačiau kitaip yra – o, deja, neturėtų būti – su dvasininkų siūlomomis paslaugomis ar prekėmis. Lietuvos, o ir ne tik, maldos namuose praktiškai neliko aukos. Dažnai maldos namuose, šalia išėjimo, padėta nemažai knygų knygelių, prie kurių parašyta, kad jos – už auką. Tačiau

Kas pasižiūri televizorių ar pakeliauja internete, tam tikrai teko pamatyti ar išgirsti talentų. Tai koks nors sėdintį nuobodų darbą metų metus dirbantis vyrukas staiga pasirodo esąs neblogas operos solistas arba jau 80-metis senukas scenoje tampa nuostabiu šokėju. Olandė Amira prieš 10 metų sužibo Olandijos talentų šou, kai jai tuo metu buvo 9-eri. Ten jos paklausė,

Taip jau surėdyta, tokioje matricoje gyvename, kad kai kurie iš mūsų priversti nuolat migruoti. Turiu omenyje žvėris, paukščius, žuvis. Tose geografinėse platumose, kur gamtos metų kaita ryškesnė, gyvūnija migruoja. Žuvys plaukia į aukštupius neršti, žvėrys irgi klajoja, o paukščiai palieka savo vietas rudenį ir sugrįžta pavasarį. Ir taip nuolat. Nebuvo, greičiausiai, nė karto, kad taip

Nukeliavau neseniai Vilniaus miestelin susitikti su vienu žmogumi. Pasikalbėti. Ir pasikalbėjome. Laiko turėjau, tad nusprendžiau iki stoties nupėdinti vos ne per visą miestą. Einu sau, kažką dūmodamas, ir pamatau automobilį, kurio valstybiniai numeriai prasideda raidėmis BOG. Paeinu keliolika žingsnių ir pamatau didelį amerikietišką džipą, kurio priekyje užrašas „RAM“. Einu toliau – gal vėl keliolika žingsnių

Keliauju po Lietuvos miškus, laukus ir kaimus, sutikdamas daug įdomybių. Jau seniai atradau Švenčionių rajono Sarių seniūnijos Laužėnų kaime esančią architektūrinę paslaptį. Nors ši paslaptis yra arčiau Pakarvinės kaimo, kultūros vertybių registras ją priskiria Laužėnams. Pirmą kartą į šią vietą nusigavau daugiau nei prieš 10 metų, kai tradicinį žygį čia vedė legendinis Lietuvos keliautojas, Vilniaus