Dainius Drobnys

Gyvenam sau su bobute nuosavam name, ir praeitą rudenį prisiėjo namo nuotekų bačką prijungti prie centrinės miesto nuotekų sistemos. Nu tai prijungė. Vėliau sužinojau, kad reikia bakterijas į naują šulinį mesti, nes jos „sukramto“ visą dumblą, kuris kitaip užkištų siurblį. Nu toks labai buitinis dalykas. Tai numyniau iki parduotuvės pasižiūrėti tų bakterijų. Keli pasirinkimai buvo.

Kartą, gal prieš mėnesį, gaminausi pietus. Prieš tai ryte sumaišiau ryžius su lęšiais ir užpyliau vandeniu, kad pabrinktų. Atėjo pietūs, praėjo pietūs, o po kelių dienų vėl prisireikė to indelio, kur buvo lęšiai su ryžiais pamerkti. Atidariau spintelę, išsiėmiau indelį ir… žiūriu – ten jau kažkas apsigyveno. O gi lęšis! Išaugo centimetro, gal kiek didesnis

Spalio pirmąją su draugu Varėnoj sau smagiai pėdinom iki netoli esančio Žiežulio ežero. Keliukas per miškelį, ramybė, nėra vėjo, žmonių, balsų – visiška tuštuma. Jau atpėdinom iki vietos, ten vėl nieko nėra – tuštybių tuštybė, ypač po vasaros triukšmingų maudynių. Ant šlaito auga didelė pušis, po ja nubyrėjęs smėlis, o šaknys likusios paviršiuj, tai vasarą

Visai neseniai iškrito pirmasis sniegas. Toks lyg ir lauktas, nes kalendoriuj jau gruodis, o ir šiaip toks svečias pasidaręs. Nu tai pasiėmiau dviratuką ir link netoli esančio ežero, Žiežulio, per mišką prasimyniau. Iškart pasimatė kontrastas, nes plynai visko sniegas nenuklojo – daug tamsių ir šviesių plotų. Palankios sąlygos gamtos nespalvotai fotografijai. Tas kontrastas iškart primetė

Jau antrąkart apturiu įdomų potyrį. Pirmąjį – prieš porą mėnesių, antrą – vakar. Taigi vakar, jau visai vakare, nuslinkau iki vonios, susiruošiu praust savo nuodėmingą kūnelį, atsuku kranus, srovele pasipila vanduo iš šlangos, jau pilsiu tuoj ant galvos, ir tik bac – jausmas, kad ne pats, o kažkas ant kūno tą vandenį lieja, o jei

Krišna sako, kad santykiai – gyvenimo pagrindas, o santykių pagrindas – leisti kitam žmogui būti savimi. Tai, ką čia parašysiu, bus apie santykius, bet ne apie jų pagrindą. Pernai su draugu nuklampojom į Varėnos baseiną pabraidžioti. Na, bent jau aš, nes plaukt nemoku, o ir besimokydamas sušalau tam vandeny. Sėdžiu sau ant kėdės, lyg ne