Kartą, gal prieš mėnesį, gaminausi pietus. Prieš tai ryte sumaišiau ryžius su lęšiais ir užpyliau vandeniu, kad pabrinktų. Atėjo pietūs, praėjo pietūs, o po kelių dienų vėl prisireikė to indelio, kur buvo lęšiai su ryžiais pamerkti. Atidariau spintelę, išsiėmiau indelį ir… žiūriu – ten jau kažkas apsigyveno. O gi lęšis! Išaugo centimetro, gal kiek didesnis […]
Rusų susuktas didaktinis filmukas, labai įdomus ir šmaikštus, nuoroda apačioje. Veiksmas vyksta šių laikų gilioj Rusijoj, kažkokioj provincijoj, matosi. Ten stovi vienuolynas, kuriame gyvena staravieras, ortodoksas, ir turi jis mokinį, kandidatą į vienuolius. Tas vienuolis veda ekskursijas piligrimams. Per vieną ekskursiją tas vienuolis sako: „Vienuolis turi būti kaip padangių paukštis, pagal Gelbėtojo žodį: jis nei
Sielai naudingos istorijos ir patarlės. „Neįprastas paklusnumas”. Varėna, 2020.12.15 Read More »
Trumpa istorija iš knygelės „Upakhyane Upadesa“. Istorija vadinasi „Geometrijos pamoka“. Gyveno kartą tokia vargana našlė, kuri daug vargdama stengėsi išauginti vienintelį turimą sūnų. Ji galvojo sau: „Vienintelė mano viltis – sūnus. Turiu jam surasti geriausią mokytoją, tada jis galės tinkamai lavintis.“ Pasiskolinusi pinigų iš vienos moters – gal draugės – tarė: „Jau radau sūnui mokytoją,
Dar viena pamokanti istorija. Varėna, 2020.12.14 Read More »
Spalio pirmąją su draugu Varėnoj sau smagiai pėdinom iki netoli esančio Žiežulio ežero. Keliukas per miškelį, ramybė, nėra vėjo, žmonių, balsų – visiška tuštuma. Jau atpėdinom iki vietos, ten vėl nieko nėra – tuštybių tuštybė, ypač po vasaros triukšmingų maudynių. Ant šlaito auga didelė pušis, po ja nubyrėjęs smėlis, o šaknys likusios paviršiuj, tai vasarą
Visai neseniai iškrito pirmasis sniegas. Toks lyg ir lauktas, nes kalendoriuj jau gruodis, o ir šiaip toks svečias pasidaręs. Nu tai pasiėmiau dviratuką ir link netoli esančio ežero, Žiežulio, per mišką prasimyniau. Iškart pasimatė kontrastas, nes plynai visko sniegas nenuklojo – daug tamsių ir šviesių plotų. Palankios sąlygos gamtos nespalvotai fotografijai. Tas kontrastas iškart primetė
Jau antrąkart apturiu įdomų potyrį. Pirmąjį – prieš porą mėnesių, antrą – vakar. Taigi vakar, jau visai vakare, nuslinkau iki vonios, susiruošiu praust savo nuodėmingą kūnelį, atsuku kranus, srovele pasipila vanduo iš šlangos, jau pilsiu tuoj ant galvos, ir tik bac – jausmas, kad ne pats, o kažkas ant kūno tą vandenį lieja, o jei
Krišna sako, kad santykiai – gyvenimo pagrindas, o santykių pagrindas – leisti kitam žmogui būti savimi. Tai, ką čia parašysiu, bus apie santykius, bet ne apie jų pagrindą. Pernai su draugu nuklampojom į Varėnos baseiną pabraidžioti. Na, bent jau aš, nes plaukt nemoku, o ir besimokydamas sušalau tam vandeny. Sėdžiu sau ant kėdės, lyg ne
Kas kalba ir ką nori pasakyt. Varėna, 2020.12.10 Read More »
Šį trumpas pasakojimas apie du tinginius yra iš knygelės „Upakhyane Upadesa. Instructive Stories from Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakura”. Kartą namely gyveno du tinginiai. Vieną žiemos naktį tas namelis kažkaip užsidegė. Jau plintant liepsnai vienas tinginėlis pajautė kad jau kaista jo nugara, bet patingėjo pažiūrėt dėl ko gi čia taip. Kai karštis jau tapo nepakeliamas, tas tinginys
Pamokanti istorija „”K-N“, „P-Š“”. Varėna, 2020.12.09 Read More »
Šie įrašai, tai keliautojo pasidalinimai žiniomis ir patirtimis. Kas žino, kada čia pradėjau klajoti ir kiek dar teks: kur jau buvau, o kur dar būsiu. Anądien su draugu važiavome iš Vilniaus link Druskininkų, kalbėjomės šį bei tą. Aplink – šalta, tamsu. Jau už miesto auros palenkiu galvą šonan, paskui viršun ir žiūriu į žvaigždes –
Paryžius nuostabus! Nuostabus oras, architektūra, parkai, muziejai, menas. Matosi, kad čia kažkada gyventa aukštos kultūros civilizacijos. Aukšta kultūra – tai ne vartotojiška, o žinanti savo teises ir, dar svarbiau, pareigas dievocentrinė visuomenė. Prancūzijos sostinė įspūdingo dydžio, nėra Lietuvoje su niekuo palyginti – tai kitas pasaulis. Po savaitės, praleistos su gana vėsiomis vidurvasario nakvynėmis ant parkų
