Nukeliavau neseniai Vilniaus miestelin susitikti su vienu žmogum. Pasikalbėt. Ir pasikalbėjom. Laiko turėjau, tai nusprendžiau iki stoties nupėdint vos ne per visą miestą. Einu sau kažką dūmodamas ir pamatau mašiną, kurios valstybiniai numeriai prasideda raidėm BOG. Ir pagalvoju: „Rusų kalba tai reiškia „Dievas“, bet kam tam žmogui toks numeris, jei jis mūsų jau daugmaž ateistinėj visuomenėj greičiausiai nebus labai jau didelis Dievo pasekėjas. Nors kas žino… O gal jis save Dievo vieton pastato. Ar jis numano, kas yra Dievas. O tikrai, kas yra Dievas?“. Paeinu keliolika žingsnių ir pamatau didelį amerikietišką džipą, kurio priekyje užrašas „RAM“. Einu toliau, gal vėl keliolika žingsnių ir pamatau kitą džipą su tokiu pačių „RAM“. Už kokių šimto metrų pamatau jau trečią džipą su „RAM“. Kadangi nesu labai jau gilaus ir plataus intelekto žmogelis, tai Dievas net triskart man vargšui pakartojo Savo vardą. Kad, kaip rusai sako, коню ясна (aišku ir arkliui).
Pagal čakra vidja mokslą, arba mokslą apie čakras, RAM yra trečios, manipuros, čakros mantra. Čakra yra ties saulės rezginiu. Tai asmenybės savirealizacijos centras, atsakingas už sielos ir kūno pusiausvyrą bei darną. Jei šia čakra energija teka laisvai, sugebame lengvai realizuoti savo ketinimus, tikslus, savarankiškai priimti sprendimus ir jaustis savo gyvenimo šeimininkais. Šios čakros energija padeda apjungti žinias bei patirtį su dvasios išmintimi. Saulės rezginys taip pat yra vartai į širdį. Tai kelias iš ego į sielos sąmonę. Jei žmogų valdo pernelyg suvešėjęs egoizmas, valdžios troškimas, kategoriškumas, pavydas, jei jis jaučiasi gyvenime pasimetęs, neatradęs savojo pašaukimo – tai byloja apie sutrikdytą manipuros energijos tėkmę.
Rusiškai „рамка“ reiškia „rėmas“. O rėmas yra tai, kas laiko, pagrindas, tvirčiausia dalis, esmė. Lango rėmas, durų rėmas. Gyvenimas irgi turi rėmus, tai dvasinė praktika, Dievas. Vienas iš Dievo vardų yra Rama, kas reiškia „Tas, kuris džiugina, malonina“. Mus gali nudžiugint gražus jūros akmenėlis (mineralas, jo sąmonė žemiausia), gėlė (augalas), gyvūnas ir žmogus, bet kažkada labiausiai nudžiugins Dievas. Ramybė, ramumas, ramuva, romovė, romuva yra to paties RAM vediniai. Romuvom vadintos šventyklos Prūsijoj.
Kai mums neramu, kai ko ieškom, kai pasimetam, galim mintyse, šnabždomis ar net garsiai, jei, tarkim, esam miške ar prie upės pamedituot RAM.