Dienoraštis

Dvasinė praktika – tai ne ramybės paieškos. Varėna, 2021.01.26

     Kartą girdėjau tokį pasakojimą. Gyveno vienas jogas, šeimos žmogus buvo ir jam prisireikė medituot. Tai atsisėdo vidury trobos ir bandė susikaupt. Bet kur tau! Vaikai galvom lekia, tėvą tampo, ant galvos lipa, šaukia rėkia. „Nieko gero, – tas galvoja, – reikia eit iš namų, nes čia per daug triukšmo“. Tai nuėjo jis miškan. Jau ten patogiai intsitaisė […]

Dvasinė praktika – tai ne ramybės paieškos. Varėna, 2021.01.26 Read More »

Kodėl pakeičiama dvasinė praktika. Varėna, 2021.01.24

     Internete radau įdėtus kelis vieno dvasinio keliu einančio žmogaus įrašus. Vieno įrašo nuorodą rasit teksto apačioj. Tas žmogus – Deividas. Nepažįstu nei jo, nei to žmogus, su kuriuo jis kalbas mašinoj. Deividą mačiau tik kelis kartus, bet nebendravom. Jis gyveno vaišnavų šventykloj, praktikavo 6 metus, kaip čia įraše minima, ir žinau, kad turėjo

Kodėl pakeičiama dvasinė praktika. Varėna, 2021.01.24 Read More »

Nebūkim chemijos pramonės aukos. Varėna, 2021.01.23

     Jau ne pirmą kartą lyg iš niekur užsidega lemputė ir nušviečia realią situaciją. Penktadienis – tvarkadienis! Pašluostau dulkes, pasiurbiu, pasidėlioju daiktus. Kadangi kambarių čia turim nemažai, plius sandėliukas, rūsys, sklepas, tai visko kiekvienąkart nuodugniai nesutvarkysi. Tai karts nuo karto kažkokią vieną patalpą tvarkau generališkai. Tokia sistema naudojama viešbučiuose. Airijoj išbandžiau. Prilipo ji man ir namuosna.Nu

Nebūkim chemijos pramonės aukos. Varėna, 2021.01.23 Read More »

Kaip vorui gyvenimą sutrumpinau. Varėna, 2021.01.20

     Čia toks liūdnas nutikimas namuose pasitaikė. Gyvenam su bobute nuosavam name, tai vorų netrūksta, iš kiemo, rūsio sklaidos jie čia visosna pusėsna. Paprastai kokį gyvį inmetu stiklinėn ir po to pro duris – laukan. Rekordas, kiek pamenu, gal 30 vorų per dieną vasaros metu. Anksčiau tai buvau paprastesnis. Siurbliuoju kambarius, tai „pakeliui“ ir

Kaip vorui gyvenimą sutrumpinau. Varėna, 2021.01.20 Read More »

Iš Archimandrito Pavelo Gruzdevo pamokslo „Trise jūs, trise mes”. Varėna, 2021.01.19

     Šįvakar nupasakosiu dar vieną įdomią istoriją. Ją galima pasižiūrėt paspaudus nuorodą apačioj. Net pasižiūrėjau internetan kas tas Archimandritas Pavelas Gruzdevas. Galvoju, šiaip gal koks išgalvotas personažas, nes čia gi vaidybinis filmukas susuktas. Bet, pasirodo, jis buvo vienas žymiausių Rusijos stačiatikių bažnyčios vyresniųjų. Tai čia tikrai pagal jo pamokymą susuktas šitas pasakojimas. Kas nežiūrėsit,

Iš Archimandrito Pavelo Gruzdevo pamokslo „Trise jūs, trise mes”. Varėna, 2021.01.19 Read More »

Apie askezę. Varėna, 2021.01.17

     Vakar buvo šaltuko, sniego, geras oras, tai užsimečiau slides ir miškan išdūmiau. Miške pora smagių kalnelių ir va jau ežeras. Susradau smagų kalniuką ir nusleisiu, galvoju. Jei kas buvot Ignalinoj, matėt trasas nuo kalno, kurios pasibagia ežere. Tai čia panašiai, tik mažesnis variantas. Nu tai leidžiuos. Greitis didelis, jau prie kranto nendrės, užsikabinau

Apie askezę. Varėna, 2021.01.17 Read More »

Instrukcija. Varėna, 2021.01.15

     Slampinėju čia prieš savaitę ar dvi krautuvėn ir akis užkliuvo už tualetinio popieriaus, tiksliau užrašas ant jo. Panašu į nelabai juokingą juokelį, kai visi lieka rimtais veidais. Kažkaip toptelėjo mintis apie tą instrukciją. Juk būna, perkam mažmožį, išpakuojam ir randam instrukciją. Kartais ji būna labai paprasta, o kartais – labai sudėtinga. Ieškom papildomos

Instrukcija. Varėna, 2021.01.15 Read More »

Vėl Dalgiakalnis. Varėna, 2021.01.12

     Rami sausio diena, didžiosios metų šventės pasbaigė, vėl darbai, namai. O man lauke daug sniego, nešalta, tai išlindau su dviračiu. Važiuoju palei gelžkelį link Marcinkonių, kartoju mantrą ant karolių, nusiverčiau, vėl važiuoju. Aplink tuščia, ramu. Tokia meditacija, labai gera. „Tai iki kur čia mint“, – galvoju. “Iki Dalgiakalnio“, – pareina mintis. Bet kad per vėlai išmyniau, o ir

Vėl Dalgiakalnis. Varėna, 2021.01.12 Read More »

Apie sąmoningumą. Varėna, 2021.01.11

     Nu jau pagaliau sulaukėm žiemos, miške jau matosi prikritusių šakų, neatlaikiusių sniego svorio. Mes čia, Varėnoj, įpratę prie žalios spalvos, tai ta visur esanti baltuma kelia jausmą, kad ne Lietuvoj, o kokioj šiaurėj esu. Gražu. Kol žiema žiemavojas, trumpai pasidalinsiu viena realizacija. Panašių buvo ir daugiau, bet šita paskutinė.     Penktadienį nusimyniau iki

Apie sąmoningumą. Varėna, 2021.01.11 Read More »

Scroll to Top