Šiandien aš ir dviratukas numynėm iki Varėnos pakrašty esančių ežerėlių – Žiežulio ir Ilgelio. Jie kaip broliai, tik siaura miško proskyna juos skiria. Ten taip ramu. Vėjas kalba per pušų viršūnes arba pušys kalba per vėją. Juk mums tai taip artima – ramybė. Nėra šūkalojimų, variklių, dūmų, stiklų, plastmasių, šviesoforų, betono, asfalto. O čia tik […]
Vakar buvo šio šventraščio apsireiškimo dienos minėjimas. Jau 5000 metų praėjo nuo to laiko, kai per Kurukšetros mūšį, vykusį netoli tuometinio Hastinapūro (dabar Delis), Viešpats Krišna savo draugui, mokiniui, kšatrijui Ardžunai apreiškė Dieviškąją Giesmę – „Bhagavad-gitą“. Kaip daug kas šitoj Žemėj Žemelėj per tiek laiko pasikeitė: tiek daug valstybių, jų valdymo formų, žmonių, daiktų. Kaip
„Bhagavad-gitos” apsireiškimo diena. Varėna, 2020.12.26 Read More »
Susimąsčiau šituo klausimu, nugirdęs apie tai šen ir ten, o vėliau pats su tuo susidūręs. Krišnos sąmonėje dažniau laikomasi požiūrio, kad anksčiau inicijuotas yra labiau dvasiškai pažengęs. Bet imu čia ne vien šį judėjimą ir ne vien iniciaciją, o apskritai dvasinės pažangos rodiklius. Praktikuoju jau kelerius metus, esu sutikęs žmonių, praktikavusių nuo jaunystės, ir dabar
Trumpai apie įdomų filmuką, kurio įrašo nuorodą rasite apačioje (žiūrėkite nuo 27 min. 30 s).Prie to paties vienuolyno gyveno viena dievobaiminga parapijietė. O prie jos gyveno berniukas. Išeina jie kartą po mišių iš cerkvės ir vėl ta pati benamė prie vartų sako Marijai, tai Dievo baimingajai, kad pas ją Kristus ateis, nes pinigėlį
Turiu vieną tokį daugelio realizacijų šaltinėlį – savo bobutę, jau iškeliavusio tėvo mamą. Ji dar Smetonos laikų, gimusi 1926 m. Išsivijo save žmogus miestan jau prieš daug metų, bet kaimo nesugebėjo išvyt iš vidaus. Labiausiai buvo pastebimas jos paprastumas ir pamaldumas. Lankė Varėnos bažnytėlę, kaip sakydavo, važinėdavo į prie Alytaus esančius Pivašiūnus, kur vykdavo savaitiniai
Štai jau trečia, paskutinė pamokanti „Upakhyane Upadesa“ istorija su Šrilos Bhaktisiddhanta Sarasvačio Thakuros komentaru.Kartą kažkoks kaimietis pramoko keletą angliškų žodžių: „taip“, „ne“ ir „labai gerai“. Tai ir pamanė jis sau: „Jei man tik pavyks prisiminti šiuos tris žodžius, manau, to jau užteks, kad įgyčiau pagarbos“. Tuo tarpu nevidonų grupelė nusižiūrėjo tą kaimietuką manydami sau: „Jei tik šitą žmogelį
Prieš kelias savaites vakare numyniau iki parduotuvės apsipirkti savaitei į priekį. Išgirdau vieno bhakto patarimą, kuris iškart prilipo: taip sutaupau laiko, energijos ir pinigų. Bet dabar ne apie taupymą – apie vertinimą, daiktų vertinimą. Slankioju po parduotuvę tarp lentynų ir žmonių, ir užkliuvo vienos pirkėjos veiksmas. Nei veido spėjau pažiūrėt, tik esmę užfiksavau:
Gražus rusų meninių filmų sukėjų pamokymas. Filmo nuoroda apačioje, pradžia nuo 15 minutės 38 sekundės. Vėl tas pats dvasinis tėvelis, iš gilios Rusijos, batiuška, kurį lankydavo daug žmonių paklausti dvasinio patarimo. Bet jam keista atrodė, kad žmonės lanko cerkvę, meldžiasi, bet sunkiai gyvena, o daromų nuodėmių nemažėja. Jau aplipo tėvelį eilinį kartą žmonės ir pila
Sielai naudingos istorijos ir patarlės. „Nebyli malda”. Varėna, 2020.12.18 Read More »
Gyvenam sau su bobute nuosavam name, ir praeitą rudenį prisiėjo namo nuotekų bačką prijungti prie centrinės miesto nuotekų sistemos. Nu tai prijungė. Vėliau sužinojau, kad reikia bakterijas į naują šulinį mesti, nes jos „sukramto“ visą dumblą, kuris kitaip užkištų siurblį. Nu toks labai buitinis dalykas. Tai numyniau iki parduotuvės pasižiūrėti tų bakterijų. Keli pasirinkimai buvo.
Kartą, gal prieš mėnesį, gaminausi pietus. Prieš tai ryte sumaišiau ryžius su lęšiais ir užpyliau vandeniu, kad pabrinktų. Atėjo pietūs, praėjo pietūs, o po kelių dienų vėl prisireikė to indelio, kur buvo lęšiai su ryžiais pamerkti. Atidariau spintelę, išsiėmiau indelį ir… žiūriu – ten jau kažkas apsigyveno. O gi lęšis! Išaugo centimetro, gal kiek didesnis
