Įrašai

Spalio pirmąją su draugu Varėnoj sau smagiai pėdinom iki netoli esančio Žiežulio ežero. Keliukas per miškelį, ramybė, nėra vėjo, žmonių, balsų – visiška tuštuma. Jau atpėdinom iki vietos, ten vėl nieko nėra – tuštybių tuštybė, ypač po vasaros triukšmingų maudynių. Ant šlaito auga didelė pušis, po ja nubyrėjęs smėlis, o šaknys likusios paviršiuj, tai vasarą

Visai neseniai iškrito pirmasis sniegas. Toks lyg ir lauktas, nes kalendoriuj jau gruodis, o ir šiaip toks svečias pasidaręs. Nu tai pasiėmiau dviratuką ir link netoli esančio ežero, Žiežulio, per mišką prasimyniau. Iškart pasimatė kontrastas, nes plynai visko sniegas nenuklojo – daug tamsių ir šviesių plotų. Palankios sąlygos gamtos nespalvotai fotografijai. Tas kontrastas iškart primetė

Jau antrąkart apturiu įdomų potyrį. Pirmąjį – prieš porą mėnesių, antrą – vakar. Taigi vakar, jau visai vakare, nuslinkau iki vonios, susiruošiu praust savo nuodėmingą kūnelį, atsuku kranus, srovele pasipila vanduo iš šlangos, jau pilsiu tuoj ant galvos, ir tik bac – jausmas, kad ne pats, o kažkas ant kūno tą vandenį lieja, o jei

Krišna sako, kad santykiai – gyvenimo pagrindas, o santykių pagrindas – leisti kitam žmogui būti savimi. Tai, ką čia parašysiu, bus apie santykius, bet ne apie jų pagrindą. Pernai su draugu nuklampojom į Varėnos baseiną pabraidžioti. Na, bent jau aš, nes plaukt nemoku, o ir besimokydamas sušalau tam vandeny. Sėdžiu sau ant kėdės, lyg ne

Šie įrašai, tai keliautojo pasidalinimai žiniomis ir patirtimis. Kas žino, kada čia pradėjau klajoti ir kiek dar teks: kur jau buvau, o kur dar būsiu. Anądien su draugu važiavome iš Vilniaus link Druskininkų, kalbėjomės šį bei tą. Aplink – šalta, tamsu. Jau už miesto auros palenkiu galvą šonan, paskui viršun ir žiūriu į žvaigždes –