Darvino teorija sulaukė daug dėmesio, įnešė sumaišties, įniršio, kritikos. Jonis Duona savo knygelėse „Beždžionių apologetas“ ir „Naujas požiūris į evoliuciją“ kiek išsamiau aptarė darvinizmą. Dvasinio, o ir pasaulietinio mokslo neragavęs Čarlzas Darvinas teigė, kad gamtoje yra rūšių atranka, o taip pat kad žmogaus tolimiausi protėviai – mikrobai. Tai jis pavadino evoliucija. Kai kurie juokauja, kad žmogaus virsmas iš beždžionės vadinamas evoliucija, o žmogaus – į beždžionę – revoliucija. Šiandien kai kurie pakrūmėse gulintys profesionalūs alkoholio specialistai tikrai primena beždžiones. Prabhupada penktos „Šrimad-Bhagavatam“ giesmės keturiolikto skyriaus 30 teksto komentare rašo: „<…> jie nesugeba griežtai laikytis dvasinio gyvenimo draudimų, todėl patiria nuopolį, o kartais buriasi į grupeles, kurių pamatas – lytiniai santykiai. Jų elgsena tik patvirtina, kad jie, kaip teigia Darvinas, kilo iš beždžionių <…>“. Jis čia pakomentuoja šloką, kuri pasibaigia tokia mintim: „Lytinė sueitis yra didžiausias malonumas gyvūnų, ypač beždžionių, pasaulyje, todėl žmones, kuriems lytiniai santykiai yra didžiausias gyvenimo malonumas, galima vadinti beždžionių palikuonimis“. Pirma komentaro mintim Šrila Prabhupada teigia, kad „nuėjusi visą evoliucijos kelią (nuo vandens gyvių iki žinduolių) gyvoji būtybė galų gale pelno žogaus kūną\”. Darvino įžvalga apie evoliuciją turi pagrindo, tik jis iškėlė hipotezę ir gal net šventai buvo įsitikinęs, kad evoliucionuoja kūnai, nuo mikrobo iki žmogaus. Turbūt jam ir į galvą neatėjo apie sielos evoliuciją per tuos kūnus, kaip kad teigia Vedos. Evoliucija, sako Vedos, yra, bet ne kūnai, o siela, priklausomai nuo jos sąmonės lygio, pereina per tuos kūnus. Vedos nurodo, kad mūsų visatoje yra 8 400 000 gyvybės formų, iš kurių 400 000 yra žmogaus gyvybės formos. Jos gyvena mūsų ir kitose planetose. Taigi, Brahma, yra šitų formų kūrėjas. Skuzdėlės kūnas buvo, yra ir bus skruzdėlės, tik tą kūną gauna siela, kurios sąmonės lygį atitinka tas kūnas. Kaip kad ir su automobiliais ar net skirtingomis transporto priemonėmis – jų yra visokių ir tas pats vairuotojas skirtingu metu gali vairuot tai lėktuvą, tai laivą ar lengvąjį automobilį. Bet jis tik dėl to, kad vairuoja lėktuvą netampa pačiu lėktuvo ir mes jo nevadinam lėktuvu. Tik dėl to, kad apsivilksiu kalinio marškinius, netapsiu kalinius, netapsiu ir dakataru apsivilkęs baltą chalatą.
Kiek toliau taip Prabhupada komentuoja šitą posmą: „Gyvosios būtybės, kurios prie žmogaus kūno priartėja per sattva-guną (dorybę), paskutinį gyvenimą gyvūnų pasaulyje turėjo karvės kūną; tos, kurios žmogaus kūną pasiekia per rajo-guną (aistrą) paskutinį gyvenimą gyvūnų pasaulyje buvo liūtai, o atėjusios per tamo-guną (neišmanymą) buvo beždžionės“. Kartą paskaitoj teko girdėt, kad lytinių santykių karaliai yra balandžiai, nes jie kasdien poruojas maždaug penkis kartus. O beždžionės yra didžiausios palaidūnės, nes jos neprisiriša prie vieno partnerio ir 32 teksto komentare Prabhupada rašo, kad beždžionės patinas turi mažiausiai dvi dešimtis „žmonų“. Kažkada skaičiau, kad Amerikoj vyru merginai tampa maždaug aštuntas jos draugas, o vyrams žmona – penkta jo draugė. O kur dar skyrybų statistika. Labai jau panašu į „mes gyvenam taip, kaip norim, mes gyvenam aukštyn kojom“, ar ne?
Beždžionė nuo mūsų skiriasi tik tuo, kad jos žema sąmonė, ji gyvūnas ir jai nesukt galvos ką ji daro. Gyvūnai neturi pasirinkimo, jie instinktyvūs, bevaliai, be žinojimo. Iš esmės mus nuo jų skiria tik žinojimas, dvasinis. Jei aš knisuos konteinery su katinu, tai kuo skiriuos nuo to katino? Jei valgau su šuniu iš vieno bliūdo, tai ar aš ne šuo? Tik dvasinės žinios mus nutolina nuo gyvūnų pasaulio, nuo jų žemos sąmonės, siaurų poreikių, neišmanymo.