Saulėtą paskutinį kovo šeštadienį iškeliavau į Palendrius. Pro Kelmę plačiais kalvotais laukais dar prieš pusdienį ten ir atvykau. Kaip ir visados, pasivaikštau aplink jau apleistą Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčią. Ji laikoma viena iš įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių. Gyvavo apie dešimtmetį – iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pokaryje. Šiuo metu stovi vieniša, lentomis apkaltais langais.
Visai šalia ir šv. Benedikto vienuolynas. Tądien buvo tylos žygis, bet sudalyvaut nespėjau, nes žygeiviai jau buvo išėję. O, manau, būtų buvę labai smagu sudalyvauti. Bet dar bus progų. Kaip ir visada, palieku dviratį priešais įėjimą į vienuolyną ir nupėdinu iki vienuolyno bažnyčios. Atvėręs duris patenku dvasinin pasaulin. Apgaubia tyla, ramybė, smilkalų kvapas, džiaugsmas, susikaupimas. Tai dvasinio pasaulio sala materialiam pasauly. Čia pakinta laiko, erdvės ir daugelio kitų dalykų suvokimas. Aplinka užpildo, užkrauna, pagyvina, nuramina, atgaivina.
Kol sėdžiu, ateina vienuoliai pagiedot grigališkojo choralo stilium. Labai vyriška, rimta, švari, dvasinė energija jaučias. Čia gyvena Dievui pasišventusios sielos, atsižadėjusios šeimos ir daugelio kitų šio pasaulio blizgučių.
1998 m. į pastatytą vienuolyną atvyksta pirmieji dvylika vienuolių.2002 m. iš Solemo abatijos (Prancūzija) atvykę šv. Benedikto ordino vienuoliai šalia Palendrių bažnyčios pasistatė vienuolyną. 2003 m. čia atvežti relikvijoriai su Šv. Spygliu ir Šv. Kryžiaus relikvija bei Palaimintosios Izabelės kaulu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur saugomos esą Kristaus kūną lietusios relikvijos.
Išeidamas kaip visada nusiperku medaus. Jis labai skanus. Bet ne tik medaus čia rasim. Daugiausia yra knygų. O pačios svarbiausios iš jų yra Biblija ir šv. Benedikto regula. Broliai gyvena su „ora et labora“, t.y. su malda ir darbu. Toks jų kredo. Nuolatinė malda rodo didelę dvasinę pažangą, siekimo ryšio su Dievu ar jau to ryšio palaikymo. Tokia turėtų būt mūsų visų siekiamybė. Šrila Prabhupada, garsus jogas, sakė, kad mums nieko gyvenime nereikia keist, tik pridėt Dievą. Tai mūsų sėkmės ir laimės garantas!
Palendriai – sena vieta. Šalia senkapio.
Elektrikas
Visur priklijuota labai daug piligriminio maršruto ženkliukų. Pakelia nuotaiką.
Tolumoj jau matos vienuolynas.
Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia. Teigiama, kad kun. K. Ambrozaitis ją statė ne dėl pastoracinių tikslų (nors jie nebuvo nustumti į šoną), bet kaip paminklą sau už patirtus gyvenimo vargus. Nenuostabu, kad parapija čia niekada neįsikūrė.
Ant apleistos bažnyčios laiptų guli plyta su užrašu Bornholm. Tai Baltijos jūros sala, priklausanti Danijai.
Šv. Benedikto vienuolynas iš priekio.
Interjeras
Pakelės kryžius.
Verpenos šv. Onos bažnyčia pastatyta XVIII a. Bažnyčia medinė, santūrių liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, vienanavė. Savo formomis artima Kelmės evangelikų reformatų bažnyčiai.
Lauktuvių – medaus!