Pildau knygyną naujais leidiniais ir susiduriu su viena kliūtim – reikia atidžiai peržiūrėt knygą ar žurnalą. Kodėl? Kartą su draugu vartėm vienam Varėnos prekybcentry platinamą ajurvedinę knygą. Knyga storoka, daug informacijos, ir nutarėm paieškot ar nėra pateikta nevegatarinių receptų ir patarimų. Ir radom. Toj knygoj radom nevegetarinių receptų, konkrečiai su vištiena. Padėjom knygą į šalį. Skaitančiajam gali pasirodyt, kad tokie ir panašūs recceptai irgi yra ajurvediniai, nes prie jų nepažymėta, kad jie tokie nėra. Tai labai grubi klaida. Nesuprantu kam tokioj knygoj dėti receptus patiekalų, turinčių smurtinių produktų.
Dabar va irgi užsisakiau vieno leidėjo žurnalų, visų po vieną numerį, išskyrus vieną, nes jau turiu. Daug ten straipsnių tam žurnale, tai visko gi neskaitysi iš eilės. Einu prie receptų. Ir ten randu česnakus, svogūnus, žuvis, kiaušinius. Parašiau leidėjams, kad šių produktų ajurveda nenaudoja ir kad jie klaidina žmones, bet jie atsakė, kad čia nieko tokio. Kas dar įdomu, kad šitam numery yra straipsnių apie bhakti jogus, su jų nutraukom, veiklos aprašymais. Tai jums, bhakti jogai, Krišnos sąmonės bendrijos ar kitų judėjimų sąmoningi nariai, patarčiau prieš duodant interviu pasidomėt leidiniu, pasivartyt ankstesnius žurnalų numerius. Nes dabar susidaro klaidingas įspūdis, kad tie bhaktai sutinka su žurnalu, kuriam yra tamasino ir net smurtinio maisto, nors jie jau gal iniciacijas gavę ir davę įžadus nevartot tokio maisto.
Dar leidėjas man parašė, kad viskas čia gerai ir su jais draugauja daug ajurvedistų. Apsilankiau jų paminėtų ajurvedistų internetinėj svetainėj. Ten radau receptų vėlgi su grybais, svogūnais, česnakais, kiaušiniais.
Ir čia išlenda įdomus momentas. Pirmu atveju, kaip minėjau, žurnalo leidėjai gal net nežino, kad ajurveda nenaudoja jų receptuose pateikiamų ingridientų, nors irgi abejoju, ar jie tikrai nežino. Bet jei jie žino, kad ajurvedinė mityba yra taiki, vegetarinė, tai kam tokiam žurnale dėt smurtinių produktų patiekalus?
Ajurveda, kaip ir Vedos propaguoja ahimsą, t.y. neprievartą. Nerasim gyvos būtybės, kuri nenorėtų gyvent, kuriai patiktų purtymas elektra, daužymas kūju per galvą ar ausis, kuri pati eitų į skerdyklą. Mus smurtaut verčia neišmanymas, kurio viena apraiškų yra pavydas. Aukščiausia pavydo pakopa – žudymas ir nužudyto kūno suvalgymas. Dėl to mes ir kenčiam, esam nelaimingi. Ir aš, ir karvė, katinas ir arklys – visi čia nori gyvent ir kadangi mes to norėjom dar prieš gaunant šitą kūną, Dievas mums leido čia ateit ir visiems gyvent taikoj. Daugiausia, ką mes galim šitoj Žemėj padaryt, tai visi gražiai sugyvent, turėt gražius santykius, nes santykiai, sako Krišna, yra gyvenimo pagrindas, o santykių pagrindas yra leist kitam būt savimi. Kodėl man reikia kėsintis į kito gyvybę? Tegul gyvena ta žuvis, kiaulė, karvė. Mūsų skirtingi kūnai, bet sielos tai vienodos. Tėvas gali turėt daug sūnų ir jie gali būt labai skirtingi, bet vistiek jų tėvas lieka vienas. Ir negi jam neskaudu matyt juos besikapojančius ir išsigalabijančius? Smurtas yra neišmanymas. Taip niekad nebūsim laimingi. Laimingi būsim gyvendami taikoj.