Kaip nuraminti protą. Jogos pratimai (asanos). Varėna, 2022.09.28

Šiandien apie tai, kaip palankiai jogos pratimai, arba asanos, veikia protą. Tai jau penkta iš 20-ies rekomendacijų, kaip nuraminti protą. Vienareikšmiškai, fiziniai pratimai protą veikia teigiamai. Ir nebūtinai joga, fizioterapija ar tik tokia ar anokia mankšta. Bet koks fizinis aktyvumas, ne profesionalus (sportinis), kai sekinamas organizmas, patiriama traumų ar susižalojimų. Kalba eina apie sveiką kūno mankštinimą. Kaip ir bet kokį gerą dalyką, taip ir mankštą patartina daryti kasdien. Ne tik pirmadieniais ar tik šeštadieniais, bet kasdien. Einame miegoti kasdien, valgome, geriame, vaikštome ir dar daug dalykų juk darome kasdien, tai ir mankšta būtų labai sveikas dalykas, jei ją įtrauktume į savo dienos režimą.

Gali iškilti klausimas: kada gi mankštintis apskritai? Ryte? Čia, kur buvęs, kur nebuvęs, prisistato protas su savo trigrašiu ir kužda, kad ryte gi laiko nėra, tiek daug reikia nuveikti per tiek mažai laiko! Juk septintą valandą jau reikia išeiti iš trobos į darbą! Taip, taip, reikia. O vakare? O kas vakare? Po darbo bus gatvių kamščiai, po to parduotuvė ir galiausiai – jau nuovargis. Arba vėl nėra laiko. Tai galima gi pasibandyti tą mankštą ryte, vėliau vakare ir žiūrėti, kada patogiau, kaip kūnas ją priima. Ryte, ypač žiemą, jis labiau mieguistas, sustingęs, o vasarą – šiltesnis, lankstesnis, aktyvesnis.

Jogos pratimai neskirti auginti raumenis. Jais raumenis mankštiname, ištempiame, atpalaiduojame, tonizuojame, suaktyviname, neleidžiame „užmigti“, sukristi. Tempiame sausgysles. O labiausiai dirbame su stuburu – skeleto pagrindu.

Kiekviena jogos asana duoda daugybę naudos daugeliui raumenų ir vidaus organų. Mankšta prasideda nuo saulės pasveikinimo, arba Surya Namaskar. Jį atlikdami greičiau ir daugiau, tarkime, 8 ar 10 ciklų, labiau sušildysime kūną, o jei viską darysime lėtai, tada labiau tempsime raumenis. Todėl jei kambaryje vėsu, o kūnui taip pat, Surya Namaskar galime atlikti greičiau ir daugiau ciklų. Tada šiek tiek atsipalaiduosime negyvėlio pozoje, arba šavasanoje, ir darysime kitus pratimus.

Po saulės pasveikinimo galime neskubėti pulti daryti asanų. Dar pramankštinkime kojas – yra keletas pratimų joms. Ir pagaliau – asanos. Jų yra labai daug. Šivanandos jogos Vedantos centras turi sudaręs net kelias keturias mankštos programas, kurių trumpiausia trunka 10 minučių, o ilgiausia – net valandą. Iš tikrųjų 10-ies minučių programa neskubant padaroma per 20 minučių, o 60-ies minučių – per pusantros valandos. Tai va, pagal norą ir galimybes kiekvienam. Jei turime ir laiko, ir noro, galime rinktis ilgiausią ar vidutinę programą, o skubantiems – trumpiausią. Iš tikrųjų trumpiausia programa apsiriboja 4–6 saulės pasveikinimo ciklais. Jei dar kelias minutes turite, galite padaryti kojų pratimų. Tai jau visai neblogai.

Kad padarytume visą programą, reikia turėti ne tik laiko ir noro, bet ir gana ramų protą, nes pratimai daromi lėtai, vienoje pozoje išbūnama 1–2 minutes. Aišku, pradžioje galime pradėti nuo 30 sekundžių ir didinti iki minutės ar dviejų.

Būkime savistaboje ir pasižiūrėkime, kokios būsenos protas buvo prieš mankštą ir po jos. Šiaip jau mankšta – tai askezė, o protas nori tenkintis, jam nepatinka apribojimai. Todėl, jei mūsų intelektas stipresnis, jis daugiau ar mažiau nesunkiai jį įtikins mankštos nauda, lieps tik šiek tiek pakentėti, o po to galės daryti, ką tik nori.

Pradžioje apie jogos pratimus galima pasiskaityti to paties Šivanandos jogos Vedantos centro išleistą knygą „Išsami iliustruota jogos knyga“, parašytą artimiausio svamio Šivanandos mokinio – svamio Višnudevanandos. Ten daug iliustracijų, aprašymų, kaip viena ar kita kūno poza veikia vidaus organus, raumenis.

Iš esmės jogos mankšta skirta išlavinti kūną, kad jis netrikdytų proto. Jei kūnas bus paliegęs, skaudantis, sustingęs, protas nebus ramus ir tai trukdys mūsų dvasinei praktikai: meditacijai ar maldai. O juk žodis mantra verčiasi kaip „proto valymas“. Ne tik širdį, bet ir protą malda valome. Ramus protas reiškia, kad vienoje vietoje galiu sėdėti ilgą laiką, o pasėdėsime tik dėl išmankštinto kūno. Bet toks ilgas sėdėjimas ir meditavimas yra labiau vienuoliška praktika. O šiandien net ir tai toli gražu ne visi vienuoliai daro. Tarkime, kai kurie iš jų aktyviai keliauja ir pamokslauja ar užsiima kita tarnyste, pavyzdžiui, platina gatvėje knygas.

Lankstus kūnas netrikdo proto, praskaidrina nuotaiką, jaučiamės lengvesni, lankstesni, guvesni, labiau optimistiški, smalsesni, noriau bendraujame, pozityviau vertiname situacijas ir žmones, neskubame kritikuoti, vertinti jų, leidžiame jiems gyventi ir patys labiau tekame „darbuose ir dienose“.

Parašykite komentarą

Scroll to Top