Sakoma, kad mūsų diena prasideda jau nuo vakaro. Kodėl? Nes kaip atsigulsime, taip ir atsikelsime. Šįkart trumpai apie atsikėlimą.
„Anksti kėlęs ir vedęs nesigailėsi“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Ankstyvas rytas pats tinkamiausias metas švarintis, valytis kūną, psichiką ir sielą. Protas po nakties nurimęs, todėl labai palanku melstis ar medituoti. Pats palankiausias laikas vadinamas Brahma muhūrta, prasidedantis likus 1 val. 36 min. iki saulėtekio ir pasibaigiantis likus 48 minutėms iki saulėtekio. Taigi lieka grynos 48 minutės paties palankiausio paros laiko, kuomet Visatos energija pati švariausia ir ją tuo metu lengviausia bei palankiausia priimti.
Kadangi pradėjom sukinėti laikrodį, keisdami laiką tai į vasaros, tai į žiemos, sunku palaikyti stabilumą. Bet kokia kaita yra aistra, arba vadinamasis radžasas, kai žmonės turi daug ir didelių planų, tikslų, lekia, skuba. Visos jų mintys, kalba ir veiksmai daugiausia nukreipti į išorę. Dažnai jie veikia ne savo, bet šeimos narių, giminių ar darbdavių valia.
Žinomas rusų gydytojas, psichologas ir bhakti jogas Olegas Torsunovas sako, kad geriausia po nubudimo atsikelti per 7 minutes, nes vėliau vėl tampame mieguisti, aptingstame, protas prisigalvoja motyvų, kodėl dar reikėtų pasivartyti lovoje. 7 minutės – tikrai trumpas laiko tarpas, tad galima pradėti nuo 15 ar net 20 minučių, kad jau lygiai 5 valandą išliptume iš lovos. Jei vis dar sunku atsikelti 5 val., pradėkime nuo 6 valandos ir metodiškai mažinkime miego laiką, tarkime, kasdien po 1 minutę ar kas savaitę po 5 minutes.
Galbūt nebus lengva įsivesti tokį gerą įprotį, todėl čia reikėtų neskubėti. Ankstyvas kėlimasis yra askezė, todėl labiau tinka vyrams, bet rekomenduojama ir moterims. Tada turėsime ilgesnę, ramesnę ir turiningesnę dieną nei keldamiesi 7 valandą.
Rytinis laikas pats naudingiausias. Ką ir kaip nuveiksime ryte, tokia bus ir mūsų diena. Kokia bus diena, tokia bus ir kita diena. Ir taip lipdykime savaitę, vėliau mėnesį, stebėkime pokyčius. Būkime budrūs. Turėsime laiko pabūti su savimi, paklausti: ko aš noriu iš šitos dienos? Ar veikiu pats iš savęs, ar dėl pinigų, gal tik pildau darbdavio norus ir tikslus? O kur gi mano gyvenimas? Kur aš esu? Kur einu? Kodėl esu tarp šitų žmonių ir jie su manimi?
Skirkime laiko sau. Elektroninis laiškas palauks, pusryčiai palauks, socialiniai tinklai, naujienos ir visi tie begaliniai reikaliukai palauks. Bet laikas eina, ir ar aš laimingas tuo, ką darau, su kuo esu, ką dirbu? Pažiūrėkime pro langą. Ką ten matau? Daugiabučių langus? Kas tie žmonės? Iš kur jie suvažiavo į miestą? Ar jie laimingi?