Pradėsim straipsnelių ciklą apie tai, kaip nuramint protą. Praeitą kartą išvardinau 20 metodų kaip tai galima padaryti. Pirmasis iš jų – kvėpavimo pratimai.
Kvėpavimo pratimai jogoje vadinami pranajama. „Prana“ reiškia gyvybinė iš Visatos sklindanti energija, o „jama“ -(pa)imti. Taigi pranajama – gyvybinės energijos pasiėmimas. Žmogus tik 20 procentų energijos gauna per maistą ir vandenį. Likusi dalis – gyvybinė energija. Štai kodėl Himalajuose gyvenantys jogai prasimaitina įvairiom šaknim, uogom ir riešutais. Tokia jų mityba prieštarauja Vakarų mitybos specialistams, rekomenduojantiems laikytis kalorijų kiekių parai atitinkamai vyrams ir moterims. Bet ajurvedoje nėra kalorijų. Nėra ir kilodžiaulių, vitaminų, baltymų, angliavandenių, cukrų, druskų ir panašių dalykų. Ji tiesiog rekomenduoja vegetarinę mitybą ir valgyti tik atsiradus apetitui, o baigti skrandžiui atsirūgus vieną, daugiausia du kartus. Pusryčiai turi būti saldūs ir lengvi, pietūs sotūs su visais šešiais skoniais, o vakarienė lengva arba, kaip sakoma, atiduodama priešui. Štai ir viskas. Bet ne apie maistą šįkart.
Taigi, kvėpavimo pratimų daug, pats praktikuoju du – anuloma viloma, kaphalabati ir dar trečią, nežinau ar jis turi kokį pavadinimą.
Pradėsiu nuo paskutinio, nes jis lengviausias. Patogiai atsisėdam ant žemės, po medžiu, ežero ar jūros pakrantėj, namuose ar kur tik ramu, tylu ir gera. Užsimerkiam. Ramiai minutę ar pora pakvėpuojam. Pora kartų galim iškvėpt visą orą ir įkvėpus iki galo vėl jį iškvėpt natūraliai. Po to įkvepiam 80 procentų plaučių tūrio ir sulaikom kvėpavimą. Vidinį žvilgsnį galim sutelkt į širdį, nosies galiuką, trečią akį ar tiesiog į begalybę. Galim tuo pačiu koncentruotis į tai, ką girdim, jei esam gamtoj arba į nusikelt mintim į ramią, šiltą, saulėtą, jaukią ir mus atgaivinančią bei papildančią vietą. Taip pradžioj išbūnam 45 sekundes, minutę. Kai jau trūksta oro ir jaučiam ne lengvesnį, bet jau vidutinį diskomfortą, tolygiai iškvėpiam visą orą ir vėl įkvėpiam tiek, kiek mums reikia. Vėl ramiai pasikvėpuojam kelis kartus ir vėl įkvėpę sulaikom kvėpavimą. Tokių ciklų galim pakartot 3-4, vėliau 6-10. Kiek papraktikavę kvėpavimą galsėsim sulaikyt iki 2 minučių ar kai kurie ir ilgiau. Didžiulių bangų bangletininkai nukritę nuo lentos be oro išbūna iki 4 minučių. Be tam reikia ramaus ir koncentruoto proto.
Kitas pratimas – kaphalabati. Atsisėdam tiesia nugara. Lengvai ir laisvai prasikvėpuojam ir staigiai iškvėpdami sutraukiam pilvą. Bet tai labiau darykim be didesnių pastangų lyg pilvas pats susitrauktų. Dirbkim kiek intensyviai taip, kaip dumplės dirba, bet jauskim tuo pačiu ir laisvumą, nedibtinumą, natūralumą. Po tokio iškvėpimo oro pasiimkim be didesnių pastangų, labiau koncentruokimės į iškvėpimą, o ne įkvėpimą. Tokų iškvėpimų padarom 30. Tada atsipalauduojam, kelias akimirkas pakvėpuojam ramiai ir vėl įkvėpkim 80 proc. plaučių tūrio. Vėl laikykim iki vidutinio diskomforto.
Paskutinis pratimas – anuloma viloma. Tai pakaitinis šnervinis kvėpavimas. Jis dinamiškas, labiau tiks neramesnio proto žmogui. Čia naudosim mūdrą. Mūdra – tai rankos pirštų atitinkama kombinacija. Šįkart ji bus tokia: ištiesiam delną suglaustais pirštais, pilnai sulenkiam į delną rodomąjį ir vidurinį pirštus kartu ir ant jų guldom nykštį. Nykščio viršutinė falanga (dalis) turi būti viršuje laisva. Taigi, kvėpavimas bus toks: 4 sekundės, 16 s ir 8 s. Tai reiškia, kad pradėdami kairiąja šnerve įkvėpsim per 4 sekundes, kvėpavimą sulaukysim 16-ai sekundžių ir iškvėpsim per 8 s. Pradžioj atsisėdam tiesiai, dešinę ranką laisvai pakibusia su mūdra laikom prie nosies. Nykščiu užspaudžiam dešinę šnervę ir 4 sekundes įkvepiam kairiąja šnerve 80 proc. plaučių tūrio, sulaikom kvėpavimą, tada švelniai dviem atlenktais mūdros pirštais užspaudžiam kairiąją šnervę per kurią ir įkvėpėm. Po 16 s atleidžiam nykštį ir per 8 s tolygiai iškvėpiam visą orą per dešinę šnervę. Tada iškart vėl įkvėpiam per 4 s., užspaudžiam nykštį, sulaikom 16 s ir iškvėpiam per 8 s. Tai bus vienas kvėpavimo cikas. Tokių ciklų pradžiai galim padaryt 3, vėliau 5 ar daugiau.
Kvėpavimo pratimų aprašymus rasit jogų knygose ar internete. Bet taip pat galit parašyti užklausą ir pamokinčiau kaip taisyklingai juos atlikti.
Kvėpavimo pratimai valo ir ramina ne tik protą, bet ir psichiką. Kvėpavimo pratimus palankiausia atlikt gamtoj prieš rytmetinę maldą ar meditaciją. Jei neišeina, tai vėliau arba net vakare. Tiesiog vakare būsim prisirinkę daug dienos įspūdžių, protas klajos ir mums bus sunkiau nusėdėt vienoj vietoj. Patogiausia sėdėt lotoso pozoj, bet reikia būti labai lanksčiam, kad į ją įeiti, todėl užteks pusinio lotoso ar tiesiog sukryžiuot po savim kojas. Sėdėkim laisvai tiesia nugara, nes kitaip gali paskaust nugarą, pradėt imt miegulys. Pratimų pabaigoje neskubėkim vyniotis meškerių, dar minutę ar dvi ramiai pasikvėpuokim, lėtai atsistokim, pasirąžykim. Pastebėkit save apie ką mąstėt, kaip jautėtės prieš kvėpavimo praiimus ir kaip po jų. Labai naudinga juos atlikt kasdien. Kaip kad valomės dantis, einam į dušą kasdien, taip ir nepamirškim jų. Jei bent vieną, o gal du ar net visus pratimus padarysit 40 dienų iš eilės, suformuosit įprotį ir nereiks valios pastangų arba tik minimalių. Pasidalinkit pokyčiais jausmų ir minčių, kai šiuos pratimus atlikinėsit savaitę, mėnesį ar net metus.
Tiek šikart!