Pradėsime straipsnelių ciklą apie tai, kaip nuraminti protą. Praeitą kartą išvardinom 20 metodų, kaip tai galima padaryti. Pirmasis iš jų – kvėpavimo pratimai.
Kvėpavimo pratimai jogoje vadinami pranajama. „Prana“ reiškia gyvybinė iš Visatos sklindanti energija, o „jama“ – (pa)imti. Taigi pranajama – gyvybinės energijos pasiėmimas. Žmogus tik apie 20 procentų energijos gauna per maistą ir vandenį. Likusi dalis – gyvybinė energija. Štai kodėl Himalajuose gyvenantys jogai prasimaitina įvairiomis šaknimis, uogomis ir riešutais. Tokia jų mityba prieštarauja Vakarų mitybos specialistams, rekomenduojantiems laikytis kalorijų normų per parą, atitinkamai vyrams ir moterims. Tačiau ajurvedoje (vedų moksle apie gyvenimą) nėra kalorijų. Nėra ir kilodžaulių, vitaminų, baltymų, angliavandenių, cukrų, druskų ir panašių dalykų. Ji tiesiog rekomenduoja vegetarinę mitybą ir valgyti tik atsiradus apetitui, o baigti – skrandžiui atsirūgus vieną, daugiausia du kartus. Pusryčiai turi būti saldūs ir lengvi, pietūs – sotūs, su visais šešiais skoniais, o vakarienė – lengva arba, kaip sakoma, atiduodama priešui. Štai ir viskas.
Taigi kvėpavimo pratimų yra daug, populiarūs yra anuloma viloma,, kapalabhati ir tiesiog įkvėpto oro sulaikymas.
Pradėsim nuo paskutinio, nes jis lengviausias. Patogiai atsisėdame ant žemės, po medžiu, ežero ar jūros pakrantėje, namuose ar bet kur, kur ramu, tylu ir gera. Užsimerkiame. Ramiai minutę ar dvi pakvėpuojame. Pora kartų galime iškvėpti visą orą ir, įkvėpę iki galo, vėl jį iškvėpti natūraliai. Po to įkvepiame apie 80 procentų plaučių tūrio ir sulaikome kvėpavimą. Vidinį žvilgsnį galime sutelkti į širdį, nosies galiuką, trečiąją akį ar tiesiog į begalybę. Galime tuo pačiu koncentruotis į tai, ką girdime, jei esame gamtoje, arba mintimis nusikelti į ramią, šiltą, saulėtą, jaukią ir mus atgaivinančią bei papildančią vietą. Taip pradžioje išbūname 45 sekundes ar minutę. Kai jau trūksta oro ir jaučiame ne lengvą, bet jau vidutinį diskomfortą, tolygiai iškvėpiame visą orą ir vėl įkvepiame tiek, kiek mums reikia. Vėl ramiai pakvėpuojame kelis kartus ir, įkvėpę, vėl sulaikome kvėpavimą. Tokių ciklų galime pakartoti 3–4, vėliau – 6–10. Kiek papraktikavę kvėpavimą galėsime sulaikyti iki 2 minučių ar net ilgiau. Didžiųjų bangų banglentininkai, nukritę nuo lentos, be oro išbūna iki 4 minučių. Tam, be kita ko, reikia ramaus ir koncentruoto proto.
Kitas pratimas – kapalabhati. Atsisėdame tiesia nugara. Lengvai ir laisvai prasikvėpuojame ir staigiai iškvėpdami sutraukiame pilvą. Tačiau tai darykime be didesnių pastangų, tarsi pilvas pats susitrauktų. Dirbkime kiek intensyviai, kaip dumplės, bet tuo pačiu jauskime laisvumą, nedirbtinumą, natūralumą. Po tokio iškvėpimo oro pasiimkime be didesnių pastangų – labiau koncentruokimės į iškvėpimą, o ne į įkvėpimą. Tokių iškvėpimų padarome 30. Tada atsipalaiduojame, kelias akimirkas pakvėpuojame ramiai ir vėl įkvepiame apie 80 procentų plaučių tūrio. Vėl laikome iki vidutinio diskomforto.
Paskutinis pratimas – anuloma viloma. Tai pakaitinis kvėpavimas per šnerves. Jis dinamiškas, labiau tiks neramesnio proto žmogui. Čia naudosime mudrą. Mudra – tai rankos pirštų atitinkama kombinacija. Šįkart ji bus tokia: ištiesiame delną suglaustais pirštais, pilnai sulenkiame į delną rodomąjį ir vidurinį pirštus kartu ir ant jų guldom nykštį. Nykščio viršutinė falanga turi likti laisva. Kvėpavimo ritmas bus toks: 4 sekundės – 16 sekundžių – 8 sekundės. Tai reiškia, kad pradėdami kairiąja šnerve įkvėpsime per 4 sekundes, kvėpavimą sulaikysime 16 sekundžių ir iškvėpsime per 8 sekundes.
Pradžioje atsisėdame tiesiai, dešinę ranką su mudra laikome laisvai pakabintą prie nosies. Nykščiu užspaudžiame dešinę šnervę ir per 4 sekundes įkvepiame kairiąja šnerve apie 80 procentų plaučių tūrio. Sulaikome kvėpavimą, tada švelniai dviem sulenktais mudros pirštais užspaudžiame kairiąją šnervę, per kurią įkvėpėme. Po 16 sekundžių atleidžiame nykštį ir per 8 sekundes tolygiai iškvėpiame visą orą per dešinę šnervę. Tada iškart vėl įkvepiame per 4 sekundes, užspaudžiame nykščiu, sulaikome 16 sekundžių ir iškvėpiame per 8 sekundes. Tai bus vienas kvėpavimo ciklas. Tokių ciklų pradžioje galime padaryti 3, vėliau – 5 ar daugiau.
Kvėpavimo pratimų aprašymų galime rasti kai kuriose knygose apie jogą ar internete. Kvėpavimo pratimai valo ir ramina ne tik protą, bet ir psichiką. Juos palankiausia atlikti gamtoje prieš rytinę maldą ar meditaciją. Jei neišeina – vėliau arba net vakare. Tiesiog vakare būsime prisirinkę daug dienos įspūdžių, protas klajos ir bus sunkiau nusėdėti vienoje vietoje. Patogiausia sėdėti lotoso pozoje, bet reikia būti labai lanksčiam, kad į ją įeitume, todėl užteks pusinio lotoso ar tiesiog sukryžiuoti po savimi kojas. Sėdėkime laisvai, tiesia nugara, nes kitaip gali paskausti nugarą ir pradėti imti miegulys.
Pratimų pabaigoje neskubėkime „vynioti meškerių“ – dar minutę ar dvi ramiai pakvėpuokime, lėtai atsistokime, pasirąžykime. Pastebėkite, apie ką mąstėte, kaip jautėtės prieš kvėpavimo pratimus ir kaip – po jų. Labai naudinga juos atlikti kasdien. Kaip kasdien valomės dantis ar einame į dušą, taip nepamirškime ir šių praktikų. Jei bent vieną, o gal du ar net visus pratimus darysime 40 dienų iš eilės, suformuosime įprotį ir nebereikės didelių valios pastangų – arba tik minimalių.