Grįšiu prie straipsnelių ciklo apie proto nuraminimą. Kaip nuraminti protą. Šįkart trumpai apie tai, kai valgymas įtakoja protą, jo būseną. Kaip ir bet koks veiksmas, valgymas taip pat gali būti neišmanyme, aistroj ir dorybėj. Jei maistas paaukotas, t. y. pasiūlytas Viešpačiui, galim sakyt, kad tai transcendentinis valgymas. Bet, deja, net jei maisto produktai satviniai, jei maistas vegetarinis ar net paaukotas, bet valgom jį bet kaip, bet kur, su bet kuo ir bet kada, tai nebus labai gerai. Jei valgysim kapinėse, prisivalgysim neišmanymo, jei tuo pačiu metu žiūrėsim televizorių, kalbėsim telefonu ir panašiai, prisivalgysim aistros. Vėl visada (iš tikrųjų ne visada) teisios liaudies patarlė sako, kad „jei šuva šika, tai neloja.“ Ar kas matėm, kad šuo dar ką įdomaus veiktų tuo pačiu metu? Gal jis blusinėjas ar prausias, gal šlapinas ar loja? Ne, jis tiesiog tuo metu ėda, kas jam paduota. O ką mes? Valgom mašinoj už vairo, autobuse, gatvėj, eidami, skubėdami, kalbėdami telefonu ir ką tik nedarydami. Taip tik įaudrinam protą, o jam tai patinka. Jis nelabai mėgsta pabūt ramiai, toks vaikiškas, lakioja nuo minties prie minties, toks kaip girta beždžionė. Čia, sakoma, blogiausia, kas gali būt, tai va tokia proto būsena. O, pasirodo, valgymas yra dar viena puiki proga nuramint protą, pamaitint jį skaniu vegetariniu maistu. Nors maistą kišam skrandin ir lygtai jam čia vienam reikia to maisto iš tikro jis tik paskirsto tą maistą visam kūnui. O labiausiai tai protas prisikemša. Jam nuolat noris valgyt daug, skainiai, saldžiai. Vaikų ir moterų protas labai neramus, todėl jie nuolat ką kramsnoja. Tai padeda kuriam laikui nuramint protą.
Taigi, jei mums koks nors dalykas maišosi po kojom, trukdo ką daryt, tai darom ką? Pašalinam tą dalyką, kaip kliūtį. Jei man atrodo, kad per mažai uždirbu, einu dirbt daugiau apmokamą darbą, jei man trukdo susikaupt tranki muzika, tai prisuku garsą ar net išjungiu tą muziką. Taip ir su protu. Kad jis mums nesipainiotų po kojom, nereikia prie jo lįsti, reikia daugiau ignoruot jį, bet jei jau cypia, tai šiek tiek duot kažką aiškiai pasakant, kad tik tiek turiu ir tiek galiu duot.
Čia vėl kur buvęs, kur nebuvęs padės sąmoningumas. Pagaudykim save valgydami, pasekim koreliacijas tarp to, kaip, kur, kada, su kuo valgau ir tarp to, kaip jaučiuos, kokia mano proto būsena.