Šiek tiek parašysiu apie pasirinkimus, kuriuos darom ir kaip juos riboja aplinkybė ir mes patys. Prisireikė patuštint malkinę, nes žiema šiemet labai usžsispyrus, seniai tokia buvo. Tai turėjau tik du pasirinkimus: tai daryt šiandien, kai sninga arba ryt, kai, prognozuoja, nesnigs, bet bus beveik dvigubai šalčiau. Tai iškart primečiau kur blogybė mažesnė – sniegas ar šaltis. Teko padirbėt šiandien 🙂 Esam riboti, tai tokie ir pasirinkimai. Daržely kišo katlietus (kaip sakydavo tėvas), nors nenorėjau, varė miegot, nors dažnai nenorėdavau. Mokykloj vėl chemijos, matematikos. Nieks neklausė, niekam neįdomu. Tai snargliui nelabai didelis pasirinkimas buvo. Nu tai ir atėjo iškilmingas abitūros laikas, kai galėjai stot, kur nori. Tik ne kokian Kaunan ar Klaipėdon, nes nebus už ką važinėt, ne mokamon vieton, ne chemijon ir fizikon. Tai kur? Vėl ribojas pasirinkimas.
Riboja juslės, protas, intelektas, netikras ego, fizinis kūnas, netinkamas išsilavinimas, laikas, erdvė ir dar begalė kitų dalykų. Tarkim aš muzikantas, bet negroju 5 skirtingų muzikos stilių 5 skirtingais instrumentais, ar ne? Veikiu tik klasikinės muzikos smuiko, nu gal dar violončelės ribose. Tai šitose ribose ir turiu vienokius ar kitokius pasirinkimus. Galiu pasirinkt trupę, orkestrą, tų muzikinių instrumentų, kuriais groju, variacijas. Bet tai ir viskas. Gimęs šliaužiot drugeliu netapsiu.
Klausimas kokius pasirinkimus turi vilkas pilkas. Gal jis kartais norėtų tapt vegetaru? O gal meška jau tegu mažiau miega, negi nežino, kad miegas – neišmanymas? Gal šuo norėtų kito šeimininko, o katinas – bulvių su kefyru? Žiūriu čia į aplinkinius katinus, o jų čia kieme apie 8 ar 9 ir matau kokie jie riboti. Vaikšto sustraukę nuo durų iki durų ir ubagauja, kad kas ką pamestų. Sąmonė juos apriboja tik 4 baziniais poreikiai: prisikimšt pilvą, paknarkt, pasiporuot ir gintis. Nu ir gyvenimėlis! Gavai ar radai kąsnelį ir dairais iš baimės, kad kas neatimt. Draugų čia nėra. Vaikšto apsikapoję, gerklėm perkąstom. Čia Žemėj sąmonės lygis proporcingas pasirinkimams; kuo jis žemesnis – tuo jų mažiau. Būtent, Vedos sako, pagal sąmonės lygį gaunam naują kūną. Su kiaulės sąmone tau bus iškilmingai padovanotas kiaulės kūnas, su plėšrūno – tigro kūnas. Ir galėsi vartytis mėšliuko pataluos, ir galėsi vaikytis stirnas rytą vakarą, žiemą vasarą. Vedinis žinojimas išplečia mūsų pasirinkimus. Dvasinis kelias išplečia pasirinkimus. Klausimai „kas aš?“, „iš kur atėjau?“, „ką čia turiu veikt?“ ir „kur keliausiu po šito fizinio kūno mirties?“ išplečia pasirinkimus. Pasirinkimas – tai Dievo mums suteikta laisvė. Jis žino, kad ir ką pasirinksim, vistiek būsim prie Jo, o jei kada ir nutolsim, sugrįšim. Senelis sakydavo, kad žiemą basas nepabėgsi. Duoti pasirinkti – tai mylėti. Tai leisti žmogui būt savim, o tai yra santykių pagrindas. Pasirinkimais turim save išlaisvint, ne apribot, turim tapt laimingi, ne liūdni.