Sveikas, skaitytojau
šįvakar trumpai pasidalinsiu patirtim apie kasdien atliekamų tų pačių veiksmų atnešamą naudą. Tie veiksmai tai: kėlimasis 04:30 val., gulimasis iki 21:30 val., meditacija, dvasinių knygų skaitymas, mankšta. Tai čia kai kurie dalykai, kuriuos darau kasdien, išskyrus praleidžiu skaitinius, bet jau realizuoju, kad turėčiau studijuot kasdien, kaip kad kasdien valgau, valau dantis ir kt. Labiausiai turbūt jaučias mankštos poveikis. Kūnas lengvėja, lankstėja, daugiau budrumo, aktyvumo, šviesesnė nuotaika, lengvas kvėpavimas. Ypač po mankštos miške. Noris keltis tikslus, motyvuotis, apsibrėžt, eit, daryt.
Skaitiniai, galbūt ir meditacija leidžia daugiau, giliau pažvelgt į žmones, atsiranda gailestis tiems, kurie skęsta svaigaluose, tabako dūmuose, kalbas su katėm ir šunim, sėdi gatvėj ir prašinėja. Ateina suvokimas kokioj jie nežinioj, neišmanyme. Turim intelektą, širdį, bet kalbam su katinais, rūkom, geriam. Bet tai mūsų galimybė! Galimybė susivokt, suprast, galiausiai pamilt. Viskas, ką čia darom ar net nedarom, susiveda meilėn. Darom ar nedarom kažką dėl savęs ar dėl kitų sąmoningai ar nesąmoningai tik dėl meilės tiem kitiem ar sau pačiam.
Mūsų čia, Žemėj, paskirtis yra valytis. Ką valytis? Viską! Pradedant nuo ausų, akių ir dantų ir baigiant širdim, egoizmu. Švara, sakoma, pirmas žingsnis link Dievo. Valo meditacija, mankšta, skaitiniai, buvimas gamtoj, tyla. Bhagavad-gitos paskutinio, aštuoniolikto skyriaus 5 tekstas kalba, kad „nereikia atsisakyti aukojimo, labdaros ir askezės veiksmų – juos privalu atlikti. Nes išties aukų atnašavimas, labdara ir askezė apvalo net ir didžiąsias sielas.“ Kuo būsim švaresni, tuo daugiau matysim, išgirsim, pajusim, suprasim. Supratę mus supančią aplinką, tikiu, keliausim link aukštesnių dalykų suvokimo. O kolkas mokinkimės elementaraus etiketo, santykių meno.
Tiek šįkart!