Sveiki, knygyno lankytojai!
Sveikinuos šįkart iš Indijos. Kas mėgstat keliaut, o gal ir po Indiją, dalinuos patyrimais. Matyt, atėjo laikas, pribrendo reikalas ar dar kaip pasakyt keliaut Indijon. Atsimenu, kai tik susipažinau prieš kokius 7 metus su joga, vienam lankstinuke buvo parašyta, kad jogos gimtinė – Indija. Iki tol apie jogą buvau girdėjęs tik tiek, kad vieno viešbučio, kuriam dirbau, kolegė pasidalino, kad ji lanko jogą ir jau po kelių mankštų jai laužo kaulus. Bet tiesiog nugirdau tai sakant jai kažkam ir nei šilta, nei šalta pačiam buvo. Bet po to pats lankiau jogos centrą Vilniuj, tada nuėjau į šventyklą. Jau praėjo šiek tiek laiko ir pajaučiau, kad reikia iškeliaut Indijon. Kodėl? Patirčių. Lietuva – ne Indija, kaptalistinėj aplinkoj, kur pagonybė seniai palaidota, kur Vakarų kultūra įsigyvenusi tiek, kad kartais net nesijaučiu gyvenantis toj Maironio apdainuotoj Lietuvoj. Tai labai sunku semtis įkvėpimo. Sunku bus rast Dievą tarp tų, kuriem Jo nereikia. Kai kurie klausia: „Kur Dievas?“. Bet Jo nebus, jei neisi ir neieškosi Jo, o suradęs netarnausi. Dievas nėra tik Pats Dievas. Jis apsireiškia įvairiai. Jei siela turi aukštą kvalifikaciją, t. y. švarą, jis sutinka Dievą arba Dievas jį sutinka labiau apčiuopiama forma. O mums, naujokam ar vidutiniokam Dievas viekia per dvasinį mokytoją, šventą žmogų ar kartais net per pasaulietį.
Tai kokia gi ta Indija? Ja pakvipo dar neišlipus iš lėktuvo Delio oro uoste. Toks keistas malonus kvapas. Po kelių valandų kuitimosi jau išlendam laukan. Ir tik kaip tvojo karšto kvepiančio oro banga! Oho! Niekur nebuvęs panašioj aplinkoj, iškart toks įspūdis, kad čia toli toli nuo Lietuvoj, toli fiziškai ir dvasiškai. Labai toli.
Kita visuomenė, architektūra, oras, bendra atsmosfera, virtuvė, dvasingumas. Čia viskas kitaip. Labai kitaip. Kas krenta akin? Daug žmonių, daug mašinų, motorolerių, garsinių signalų, karvių, šunų. Taip, čia žmonių labai daug, jie sako, kad daugiau nei milijardas, bet kas ten žino. Skaičiai gali būt dvigubai išpūsti įvedant kardinalias priemones žmonių skaičių mažinti ir įvest savą tvarką. Bet žmonių daug. Bet kuriuo etveju tai didelio ploto pietų valstybė, tai, matyt, natūralu, kad jų ir bus daug. Jie važiuoja, eina, skrenda, laukia, perka, kalbasi, bėga, miega po tiltu ar medžiu. Iš pradžių atrodo toks nemažas chaosėlis, ypač keliuose, bet vėliau supranti, kad tam atrodančiam chaose yra tvarka. Tvarka praleist, palaukt, sustot. Žmonių daug ir jie lauke juda laisvai. Šviesoforų, pėsčiųjų perėjų matėm mažai. Jie čia, matyt, tikrai atneštų chaosą.
Tai po valandos skrydžio iki Varšuvos, po naktinio skrydžio iki Delio ir po 6 valandų vairavimo mašina atsidūrėm jogos sostinėj Rišikeše, tiksliau jo pakrašty. Čia prasideda aukščiausi pasaulio Himalajų kalnai, pro čia teka šventa Gangos upė, čia daug jogos mokyklų, šventyklų, ašramų, šventųjų, prekybos vietų, viešbučių, motorolerių, žmonių, karvių ir šunų. Čia visko daug, matyt, kaip ir likusioj Indijoj. Ryte Gangai paaukojom iš lapų padarytus laivelius su ugnele viduje ir smilkalų. Po to maudynės. Vanduo drumzlinas, nes dar nesibaigė lietaus sezonas, bet pabaiga jau ne už kalnų. Lijo kelis mėnesius, bet upė atrodo nusekus. Keista, kodėl. Vanduo vėsus, rudai drumzlinas pasidengęs tokiu kaip parlamutru. Sunku paaiškint, bet jis toks lyg blizgučiais pasidengęs. Įteka keli iš kalno ištekantys upeliai, kurie labai šilti. Paprastai šaltinis būna vėsus, bet čia labai šiltas. Irgi keista. Pakrantėj bėgiojo pora šunų, kurie labai linksmai žaidė nors man atrodo, kad jie benamiai. Kai pamatau va tokus vaizdus, iškart pagalvoju o kaip Lietuvoj? Kaip mūsuose atrodytų benamis šuo? Visiškas benamis vargšas. O šitie gi sau smagiai bėgioja. Nes čia Indija. Tos sielos gavo šunų kūnus, bet jie neapsigyveno Lietuvoj ar Amerikoj. Taip, jie šunys, bet jie čia daug mažiau kenčia nei kentėtų ten. Jie atrodo labai gražūs, linksmi ir aktyvūs.
Šiandien Indijoj religinė šventė – Durga pudža. Žmonės, kurie garbina šią deivę, atlieka jai aukojimus, šlovina ją. Nuėjau ir aš ten, bet neilgai pabuvęs nuėjau į vietą, kur šlovinama ne deivė, bet Pats Aukščiausiasis Dievo asmuo, giedama maha mantra. Iki tos vietos reikėjo eit pora kilometrų, kurie buvo labai įvairūs. Sutikau labai daug žmonių. Vieni žiūri į tave, nes tu baltaodis, kitas paprašo nusifotografuot, trečiam reikia maisto, dar kitam – pinigų. Mačiau kaip viena indusė priėjo prie vieno sadhu, išminčiaus ir jam padavė nupirkus kažkokį rūbą. Jis jį prilietė prie kaktos, labai jai padėkojo. Priešais ėjęs sadhu mane palaimino. Bet įdomiausia dalis yra dalint kažką tiems žmonėms. Smulkiųjų neturėjau, tai nusipirkau maisto ir padalinau. Vieni jo prašė, kitiems tiesiog priėjęs pasiūlydavau. Vienas iš jų kažką tyliai savo kalba pasakė ir kažin ar jis tikėjos, kad jį suprasiu. Bet tai buvo šventa asmenybė, nes nuo jo sklido labai stipri dvasinė energija, ramybė, gėris. Įspūdis labai stiprus. Štai koks žmogus turėtų būt, jei gyventų taip, kaip jam Dievas per šventraščius kalba. Iš tikro mes turėtumėm norėt paskui tokį žmogų eit. Vienas maharadžas pasakė, kad turėtumėm daryt ne tai, kas mums patinka, bet ugdytis meilę tam, kuo turėtumėm užsiimt.
Apskritai toks įspūdis susidaro, kad šiek tiek numiriau ir patekau dvasinin pasaulin. Aplink tiek daug šventyklų ir šventyklėlių, tiek daug religijos ženklų aplink. Kažkas gieda mantras, kažkas eina apsirengęs dvasiniais rūbai, trečias, girdi skambutį, aukoja maistą, ketvirtas turi altorėlį parduotuvėj. Aišku, atvažiavom Rišikešan, šventon vieton. Čia nerasim mėsos ir alkoholio, nors tabaką jau pardavinėja. Apskritai jau yra neigiamos Vakarų įtakos – kai kurie indai su vakarietiškais rūbais. Kvailai atrodo, nors jiem kažkaip gal normalu ar modernu. Daug ryšio ir televizijos antenų, matosi rūkančių. Daug vakarietiškos technikos, reklamos, prekių. Ir matai kaip kai kurie pasimauna ant tos pigios vakarietiškos įtakos. Matosi, kad jiems tai labai netinka, kad juos tai gadina. Kai kurie gal supranta, kad mes, vakariečiai čia pas juos atkeliaujam kapitalistinėj ir ateistinėj sistemoj laimės neradę.
Ryt iškeliaujam į Himalajus, link Gangotrio ir Jamunotrio. Ten praleisim apie savaitę.
Iki greito!