Aštunta kelionės diena
Jau esu kelionės vidury, nes dar po 8 dienų turėsiu iškeliaut namo. Nors kas tie namai ir kur jie, dar neatsakiau sau. Vėl ilgas riedėjimas ir dardėjimas, iš viso apie 10 valandų. Dūmoju sau kur Lietuvoj per tiek laiko nuvažiuotum. Matyt, nuo Varėnos iki Šventosios, atgal ir dar liktų laisvų kilometrų. Šiandien važiavom padebesiais, vėliau pradėjo lyt. Užstrigom kelis kartus kamšty. Nė pagalvot negalėčiau, kad poros kilometrų aukšty kamščiai. Pilna mašinų. Beveik visos baltos ir tik kelių markių. Dauguma turistinės. Badrinathas lankomas turistų, todėl tiek daug mašinų. Autobusai ir mašinos, matos, perpildyti, ant stogo vežas lagaminus Nu tokie tikri turistiniai autobusai ir visuregiai.
Sustojom trumpam kelis kartus, šiaip ištiso važiavimo diena. Vienam išlipime nupėdinom iki šventyklos. Fasadas toks labai spalvingas, su daug detalių, bet net napasakytum, kad čia nemažas šventyklos kompleksas. Užeinam. Pastatai išsidėstę vienas prie kito kvadratu, tokia sakrali uždara erdvė gaunas. Kompleksas labai senas, turbūt mažiausiai tūkstančio metų senumo. Ant kai kurių pastatėlių fasadų matos splavotos senos langinės. Centrinė šventykla pastatyta iš akmenų cilindro forma. Viduj priešais dievybes sėdi brahmanas. Daug dievybių ir neišku kokios čia dievybės, nėra kam paaiškint, nes nieks iš čia sutiktų nekalba angliškai. Aišku tik, kad čia garbinamas Viešpats Šiva, matyt, kaip ir didesnėj Šiaurės Indijos daly.
Iki tikslo, Badrinatho, beliko apie 20 kilometrų. Iki pietų susipažinsim su juo ir grįšim ilgą kelią atgal Rišikešan, kur planuojam praleist pora dienų ir iš jo jau važiuot paskutinin taškan – Govardanan, kuris yra šalia Vrindavano. Kažkaip jaučiu, kad visas šitas kelionės laikas iki Vrindavano, Govardano, Radha Kundos tėra įvadas, pažintis, o visas džiaugsmas ir laimė bus ten.