Kaip keliaujant po Vakarų Prancūziją neužsukt į Bordo! Tai įspūdingas senovinis miestas. Jį kerta plati ir srauni iš Pirėnų kalnų atitekanti Garona. Daug žalumos ir vandens. Nuostabi architektūra! Kokios didingos šventovės ir kiek jų čia daug! Akivaizdu, kad tikinčiųjų ir prakitkuojančiųjų anais laikais buvo kur kas daugiau nei dabar. Laikai stipriai pasikeitė. Žmonės gyveno stipriai kitaip nei mes šiandien. Nebuvo GMO, darbo biržų, bitkoinų, lėktuvų ir dar daug ko. Šiandien mes tai turim, bet ar nieko nepraradom, ar mes laimingi? Apskritai kuo mes gyvenam? Koks mūsų kredo? Kai nueinį į tūkstantmetę katedrą pasibūt tyloj, patenki į kitą pasaulį, kur žmonės gyveno teistiškai, kultūriškai, morališkai. Senoji architektūra, tai tarsi laiko mašina. Tai kviečia pasimąstyt, klaust, į(si)vertint, pa(si)keist. Nebūtina skrist Mėnulin ar Marsan pasižiūrėt kaip gyvena kitos civilizacijos. Pakanka atsigręžt atgal.
Švenčiausiosios Širdies neoromaninio stiliaus bažnyčia. Pastatyta nuo 1874 iki 1884 m. architekto Jean-Jules Mondet. Ji yra įsikūrusi Kardinolo Donnet aikštėje, Saint-Jean Belcier rajone, ir skirta Švenčiausiosios Jėzaus Širdies garbinimui.
Šventojo Kryžiaus bažnyčia, pradėta statyti dar XI amžiuj. Kai kurie šią bažnyčią vadina Bordo atsaku į Paryžiaus Saint-Germain-des-Prés. Kaip ir Paryžiaus rajonas, ši vietovė išaugo aplink didelį vienuolyną, pastatytą X a. pabaigoje. Buvusiuose vienuolyno pastatuose buvo įkurta Dailės mokykla, visai kaip mūsų Vilniaus Bernardinų vienuolyne įsikūrė Dailės akademija.
Įspūdingos eksterjero detalės.
La Flèche Saint-Michel. Šv. Mykolo varpinė. Tai antras pagal aukštį varpinės bokštas Prancūzijoje; siekia 114 metrų aukštį ir suteikia unikalią panoramą į miestą. Bokštas taip pat garsėja savo kripta. Bordo Šv. Mykolo bazilika, kaip ir Šv. Andriejaus katedra, išsiskiria tuo, kad turi atskirai stovintį varpinės bokštą. Įdomu tai, kad Šv. Mykolo smaigalys buvo pastatytas XV amžiuje ant senosios kapavietės, kur XVIII amžiaus pabaigoje buvo perkelti iškasti palaikai iš kadaise aplink buvusių kapinių.
Šv. Mykolo bazilika. Bordo Šv. Mykolo bazilika yra antra pagal dydį katalikų bažnyčia mieste. Ji buvo pastatyta XIV–XVI amžiuje ir yra ryškus vėlyvosios gotikos (flamboyant) stiliaus pavyzdys. Bažnyčia davė pavadinimą rajonui, kuriame ji yra įsikūrusi.
Nuostabus akmeninis altorius.
Turtingas krikščioniškas menas. Dažnai net nežinom, kas ir kada visa tai, ką šiandien matom, sukūrė.
Didysis Bordo varpas. Tai vienas seniausių varpinių regione ir viena iš daugelio lankytinų vietų Bordo mieste. Ši graži vartų varpinė buvo pastatyta 1775 metais. Joje įrengti du laikrodžiai ir varpinė, pakeitusi ankstesnį pastatą, kuris XVIII amžiuje sudegė gaisro metu.
Netoliese esanti lenta turi įrašą, kuris skelbia, kad „varpas pranešdavo tiek geras, tiek blogas naujienas Bordo gyventojams“.
Šv. Andriejaus katedros varpinė. Šv. Andriejaus katedros originalusis XII amžiaus bokštas buvo per lengvas, kad galėtų išlaikyti didįjį varpą. Todėl 1440 m. šalia katedros buvo nuspręsta pastatyti atskirą varpinės bokštą. Bokštas ilgą laiką buvo vienas aukščiausių pastatų mieste.
Deja, 1617 m. audra nuplėšė bokšto viršūnę, kuri vėliau buvo pakeista kryžiumi.
1853 m. prie varpinės sijų buvo pritvirtintas milžiniškas varpas, sveriantis 11 tonų – tai ketvirtas pagal dydį varpas Prancūzijoje. Norint pasiekti bokšto viršų (50 metrų aukštyje), reikia įveikti 229 laiptelius, tad geras fizinis pasirengimas pravers. Tačiau pastangos atsiperka, nes nuo bokšto atsiveria nuostabi Bordo ir jo paminklų panorama.
Šv. Andriejaus katedros vaizdas nuo varpinės.
Katedros fasadas. Katedra pradėta statyti dar 11 amžiuj. Šv. Andriejaus katedra, nors ir ne tokia didinga kaip didžiosios Paryžiaus, Amjeno, Šartro ar Reimso katedros, išsiskiria netikėta ir unikali savo nevienalyte architektūra.
1096 m. ją pašventino popiežius Urbonas II, o 1137 m. būtent čia įvyko Eleonoros Akvitanietės ir būsimojo Prancūzijos karaliaus Liudviko VII vestuvės. Po penkių šimtmečių katedra vėl tapo istorinio įvykio liudininke – čia susituokė Austrijos Ana ir Liudvikas XIII.
Pont de Pierre („Akmeninis tiltas“) – tai pirmasis tiltas, nutiestas per Garonos upę Bordo mieste. Pastatytas tik XIX amžiuje Napoleono įsakymu, Akmens tiltas buvo didelis architektūrinis iššūkis dėl stiprios Garonos upės srovės.
Šiuo tiltu kursuoja tramvajus, jungiantis dešinįjį krantą su Bordo centru.
Milžiniškas Akvitanės tiltas. Jo ilgis daugiau nei kilometras, plotis 30 m ir 58 m aukštis.
Garona. Jos ilgis beveik 600 km, išteka iš Pirėnų Ispanijoj. Upė labai plati, drumzlina, rudos spalvos.
Vaizdas nuo eksponuojamo seno karinio laivo.
Viduj.
