Savaitgalį leidomės į piligriminę išvyką Tėvo Stanislovo pėdsakais. Tik atvažiavus prie Dotnuvos (Kėdainių raj. sav.) malūno, paskambinusi gidė pasiūlė sudalyvauti šv. mišiose, o po to viską aprodysianti. Taip ir padarėme. Išsisklaidžius maldininkams, leidomės į ekskursiją po bažnyčią. Gidė pasakė, kad ji iš tikrųjų yra savanorė, o ne kokio nors muziejaus gidė. Taigi ji mums papasakojo bažnyčios istoriją, apie interjerą ir jo detales, apie su ja susijusias asmenybes.
Po to leidomės į bažnyčios požemius. Čia radome žmonių kaulų, akmenį su užrašais, manoma, paliktą statybininkų, moliu plūktą aslą ir kitų dalykėlių. Po to užsukome į vienuolyną, kur aplankėme vienuolių celes ir pamatėme biblioteką, kurios, sakė, paprastai niekam nerodo. Kiek paslampinėję aplink bažnyčios ir vienuolyno kompleksą, išskubėjome Paberžėn, kur mūsų laukė jau kita, šįkart Kėdainių muziejaus gidė. Ji pristatė bažnyčią, parodė zakristiją, šventorių.
Šalia įsikūrusiame Paberžės dvare veikia 1863 metų sukilimo muziejus. Apžiūrėjome jo ekspozicijas, paslankiojome aplink, ir iškeliavome pasidabot šalia Dotnuvos esančio Lietuvos geografinio centro. Apžiūrėjome didelę akmenų kompoziciją ir leidomės keliauti toliau į Kauną. Užsukome papietauti į vegetarinį „Gangos“ restoraną, kur graži ir švari aplinka, toks pats ir maistas.
Taip praėjo mūsų piligriminė išvyka.
