„Kiekvienai materialiai problemai yra dvasinis sprendimas”, sakydavo Šrila Prabhupada. Ką jis čia tuo norėjo pasakyt? O gi kad materialiom priemonėm materialios problemos iki galo neišspręsim arba tik mums atrodys, kad ją sprendžiam ar jau net išsprendėm. Matom gi kaip visuomenė kai kurias problemas sprendžia pasitelkus labdarą, chemijos pramonę, pinigus, ginklus ir ką tik nori. Bet problemų nesumažėjo, o tik stebuklingai daugėja.
Minu šiandien palei gelžkelį, o kad mint sunku. Iš dalies dėl dar nenutirpusio sniego, o iš dalies ir dėl miškovežių provėžų. Jie čia siautėja kaip reikiant. Neseniai čia su draugu kalbėjau ir prisijungė jo kaimynas, miškininkas. Tai, pasirodo, žiema yra miško kirtimo sezonas. Vienas pakrautas miškovežis sveria iki 52 tonų! Tai kas per skaičius! Tai ką turim? O gi išmaltus kelius, nes įšalas buvo silpnas, kai kur jo visai nebūta. Prie sankryžos gyvenu, tai matau kiek čia tokių mašinų prazuja. Kartą kaip koks traukinys 5 ar gal 6 viena paskui kitą. Miškai kirsti iškirsti, šluote išluoti. Viena kita varna praskrenda, jau kad lapę ar kiškį pamatytum, tai dzyvų dzyvas. Rėžia medžius kaip toj dainoj „rytą vakarą, žiemą vasarą“. Žiemą anksti temsta, tai susivaro mašinas, susijungia lempas ir net per per naktį šluoja. Va kaip pinigai, juslinis pasitenkinimas užtemdo protą, intelektą. Buvo gi čia Labanoro skandalas, tai iškart po jo miškų kirtimus padidino 20 proc., nes jiems, matai, medienos kaina krito. Kartą atsidariau elektroninį kultūros vertybių registro žemėlapį, o gi žiū, kad Varėna turi savo piliakalnį! Bet ne Varėnos jis vadinas, o Girežerio, šalia esančio kaimo vardu. Tai vakar nudūmiau ten padrybsot pietiniam šlaite, paskaitinėt. Nu galvoju dar kartą paieškosiu daugiau info apie šitą piliakalnį, nes praeitą kartą tik akį užmečiau. Rašo, kad kasinėjimai buvo vykdomi dukart. Kultūrinio sluoksnio nerasta. Jis stovi šalia buvusio upelio, kuris dabar paverstas tvenkiniu. Tai atradau vieną straipsnį, kuriam rašo, kad pernai miškakirčiai nusiaubė piliakalnį ir įdėta viena foto. Kažkas, rašo, pasiskundė, kad niokojamas piliakalnis, tai dabar atliekamas tyrimas. Nu tai užlipu ir akurat! Prakirsta daug medžių, pilna vėžių. Nu tai išsivaizduokit. Ir tai vysta Varėnos rajono savivaldybės mero, istoriko akademiko pagal išsilavinimą ir jo pavaduotojo pagal išsilavinimą istoriko pedagogo pašonėje. Nu juokinga.
Tai čia tik lašelis jūroj. Kur dar siautėjantys kelius, miško dangą ardantys keturračiai, šiukšlintojai, šuniukų mylėtojai pamiršę susirinkt suvenyrus ir taip toliau. Neišmanymas žydi. Daug ir didelių žiedų. Aišku, atsiranda pavienių iniciatyvų, kaip kad ir su tuo piliakalniu, kai kažkas pastukalino niekotojus, bet tai ne išeitis. Visos tos eitynės, piketai, demonstracijos, pilietinės akcijos ar kaip bepavadinsi neišspręs alkoholizmo, skerdyklų, kalėjimų, ligoninių, šiukšlinimo, švietimo, ekonomikos ir dar begalės problemų. Problemų, kaip matom, daug, bet išeitis viena – švietimas. Ne matematika su istorija ir pilieitniu ugdymu, bet Vedinis švietimas, dvasinis. Ir aš galiu eit susidegint, rėkt po savivaldybės langais, badaut ar dar kokią nesamonę sugalvot, bet tai nepadės. Šiai dienai aiškiai save matau paštininko pozicijoj. Paštininko, kuris duoda žinias. Ne savo teorijas, pamąstymus, pasvarstymus, išvadas, spekuliacijas ar nuomones, bet Vedines žinias. Todėl esu labai įsikvėpęs ir užsidegęs būt Vedinių knygų paštininku ir aplankyt kiekvieną žmogų ir jam perduot tikro švietimo žinias!