Vaikščiojau šiandien pajūrio krantine, prie kurios prišvartuota pramoginių, žvejybinių, krovininių ir šiaip neaiškios paskirties laivų. Žiūriu iš priekio, iš galo ir iš šono, bet kartais neina suprasti, kas per laivas ir ką su juo daro. Pro vieną didelį ir masyvų prišvartuotą laivą praplaukė kitas, sukeldamas nemažas bangas. Tai aišku – ir dėl to, kad pirmasis buvo prišvartuotas, bet dar ir dėl to, kad jis labai masyvus, tad po bangų mūšos net nesujudėjo. Visiškai stabilus. Nors tas laivas yra ant vandens, priešingai nei stabili žemės stichija, bet jis vis tiek stovi kaip prikaltas. O kodėl? O todėl, kad jis sunkus, tvirtas, turi inžinierių padarytą gerą kylį, balastą.
Tai man taip ir nusileido mintis, kad mes irgi tokie turėtume būti. Ir būtume, jei jau nuo šeimos, darželio ar bent jau nuo pradinės mokyklos gautume tokių žinių, kurių reikės ne tik mūsų profesijai, bet ir sveikatai, šeimai, draugystei, dvasinei praktikai. Iš esmės mums labiausiai reikia profesinių, dvasinių žinių ir žinių apie santykius. Bet dabar dažnai viskas pastatyta tik ant profesinių žinių, tai iš kur gi to stabilumo turėsime?
Aišku, dabar visi dirba ilgai ir daug, t. y. sunkiai. Tačiau po kiek laiko kai kurie suprantame, kad nei darbu, nei šeima neužsipildome – kažko trūksta, viduje tuščia. Tada ieškome savęs: einame į kursus, seminarus, kažkas pasuka bažnyčion, cerkvėn ar šventyklon. Kadangi gyvename materialiame pasaulyje, kapitalistinėje visuomenėje, tai to stabilumo be sąmoningumo labai ir nebus. Dirbdami penkias dienas per savaitę ir ne po aštuonias valandas turim labai mažai laiko sau, draugams, artimiesiems. Nežinom, kiek dar gyvensim, todėl tobulėt turim kasdien, todėl labai palanku susimažinti nebūtinuosius poreikius ir jei tik dėl pinigų, tai dirbti minimaliai visą kitą laiką skiriant asmenybės tobulėjimui. Turime ieškoti savęs, Dievo, tarpusavio ryšio. Čia esame tik dėl vienintelės priežasties – tobulėti. Tobulėti reiškia kelti sąmonės lygį, išeiti iš mentaliteto kačiukų ir šuniukų, kurie tik kemša pilvą ir miega. Jiems tai normalu, nes jie gyvūnai, bet mes esame žmonės. Turime augti, tobulėti, kaupti žinias, patirtis ir kuo daugiau dalintis su kitais. Kitaip rizikuojame pavirsti pelke.