Šiandien vienas toks momentas krito akin žiūrint pro langą. Eina moteris su oranžine liemene ir nešas sniego…ne senį, kastuvą. Irgi oranžinis. Prieina, žiūriu, prie geltonos smėliadėžės, atsidaro ir grūda vidun tą kastuvą. Nelabai gaunas, smėlis sušalęs. Tai įsideda šiūpelin didžiausią sušalusio smėlio gabalą, ant viršaus dar pila kelias dideles saujas smėlio, uždaro dėžę, pasiima tą kastuvą ir pėdina. Pėdina visa persikreipus iki sankryžos, kaip tik užsidegė žalia, tai kirto perėją, o kol ją pražygiavo, jau kitoj pusėj užsidegė žalia, tai ir tą perėjo. Ir kažkur toliau nupėdino, jau nebesimatė. Tai ar čia moteriai, galvoju, dirbt tokį darbą. Ar čia normalu persikreipusiai su smėlio kastuvu prie -10 šalčio storai prisirengusiai mindžiot po atviru dangum? Ką jos vyras veikia? O gal nėra to vyro?
Dar nepriklausomybės pradžioj išvis buvo paprastai. Vasara, +25 ar dar daugiau, mašina pila asfaltą, o iš galo moterys su vyrais mediniais grėbliais naują asfaltą pirmyn atgal sklaido. Bet ir sukirpimo jos tokios vyriokiško. Įdomiai žiūris.
Kokios sudarytos sąlygos, kad, kaip Prabhupada sakė, reikia dirbt kaip mūdhom. Ketvirtos „Šrimad Bhagavatam” giesmės 2 dalies žodyne mūdha apibrėžiamas kaip „kvailys, ne ką protingesnis už asilą“. Aišku, tokia darbo sistema. F. Engelsas gi sakė „Darbas sukūrė žmogų“. Matyt, sistemai naudinga, kad žmogus tiek daug dirba, tada nėra laiko pasidomėt rimtesniais reikalais, pavyzdžiui santykiais, savišvieta, sveikata, dvasingumu. Vakarus labiau įtakoja Saturnas, atsakingas už sunkų darbą, Rytus gi – Merkurijus (intelektas). Tai testa dirba žmonės, bet svarbu darbo neprisiimt kaip kančios. Tai yra kančia.
Dirbau kurį laiką vieno viešbučio konferencijų centre. Tai atėjo kartą tokia pana, sako aš dirbsiu. Vadybininkas sako, kad čia reiks stalus, kėdes patampinėt. Tai ta sako: „gerai, o ką?“ Jis atsakė, kad negali jos priimt, kol ji vaikų dar neturi, nes moterims tai ne į naudą. Ir išėjo ta.
Apskritai nemažai žmonių dirbam ne savo darbą. Greitai tai pasimato, nes nėra entuziazmo, šypsenos, jaučias nuovargis, irzlumas, atmestinumas, nesigaudymas. O darbas, jei jis ne tavo, jis ir bus sunkus. „Bhagavad-gitos” 3 skyriaus 35 tekste Krišna sako Ardžunai: „Daug geriau, nors ir nevykusiai, atlikti savo pareigas, negu puikiai – svetimas. Geriau pražūti atliekant savo pareigas, negu vykdyti svetimas, nes eiti kito keliu – pavojinga“. Darydami ne savo veiklą nesiskleisim, drošim fizinę, psichinę sveikatą, kentės santykiai, galiausiai nebūsim laimingi. Ypač tai taikytina vyrams.