Lauktai ar nelauktai, bet jau ryt atpėduoja paskutinioji metų diena – 365-oji! Iš tiesų tai daug dienų ir naktų, valandų, minučių, sekundžių – daug mūsų gyvenimo akimirkų.
Gal šie metai buvo išskirtiniai? Netekčių? Atidavimų? Pokyčių? Tikrai žinau vieną dalyką: ši diena, kaip ir gimtadienis, tėra tylus priminimas, kad smėlio laikrodžio apačioje to smėlio šiek tiek padaugėjo.
Nuo kažko tolstu, prie kažko artėju. Kas pasiliko tolimam užnugary? Kūdikystė, vaikystė, paauglystė, kai kurie draugai, kaimynai, giminės, vietovės, gyvenimo būdas… Rodos, pats ten šiek tiek esu likęs. Bet toks gi gyvenimas.
Kiek jau nuėjau? Kur mano kelio pradžia? Kur esu? Kur einu? Kada nueisiu? Tiek daug klausimų…
Į juos padeda atsakyti dvasinė praktika, Krišnos sąmonė. Ji – tarsi lakmuso popierėlis laiko rate. Vieną dieną tas ratas sustos, išlipsiu iš jo.