Yra vyrų, traukiančių dūmą, keliančių stikliuką, daugžodžiaujančių, Kodėl taip yra? Nes mes, vyrai, nedirbame su savimi, su savo charakteriu. Asketiškumas, kas šiaip jau labai puošia vyrą, dažnai paskutinėje vietoje. Iš neasketiškumo kyla ir daugiau koją kišančių dalykų: nekantrumas, pyktis, pavydas, geismas, apkalbos ir daug kitų.
Gyvename planetoje, kurioje vyksta nuolatinis judesys. Čia tau neleidžiama sėdėti vietoje. Reikia eiti, veikti, todėl ši mūsų planeta dar vadinama karma loka, kas reiškia „karmos, arba veiksmo – atoveiksmio planetą“. Mūsų užduotis yra judėti. Bet ne į šonus, ne atgal ir net ne pirmyn, bet aukštyn. Geografijoje apie aštuonias pasaulio kryptis: keturios pagrindinės ir likusios – papildomas. Vedos nurodo dar dvi: aukštyn ir žemyn. Veikdami mes, o tiksliau mūsų sąmonė, juda aukštyn arba žemyn po planetas ar net visatas, priklausomai nuo atliekamų veiksmų ir jų sukeliamo atoveiksmio (karmos dėsnis). Mūsų užduotis, misija – kelti sąmonės lygį, kilti aukštyn, kitaip rizikuojame pradėti ristis žemyn.
Mums, vyrams, kad augtumėm, reikia askezių, dvasinės praktikos, savivokos, žinių, nes be šito bus sunkiau. Vyrui reikia dirbti. Ir ne tik namą statyti mašiną remontuoti. Jam reikia valyti kūną, kas reiškia, kad reikės daryti mankštą, būti aktyviam. Reikia valyti psichiką kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikomis. O visų svarbiausia – valyti savo širdį, kurią apvalys tik dvasinė praktika. Ją apvalys žmona, vaikai, giminės, kolegos, bet labiausiai – autoritetinga dvasinė praktika. Vyras tobulėja duodamas. Jam reikia kuo daugiau duoti šeimai, jei tokią turi, visuomenei, bendruomenei ar dvasiniam mokytojui. Gauname visko, ko mums reikia, tik duodami.
Dėl tobulėjimo ieškokim autoritetingos ir mus patraukiančios dvasinės ar kitos savęs pažinimo praktikos.