Norvegija, tai pasaulio pakraštys, žemės susitikimas su vandenynu. Taip pat susitikimas ir su savimi. Puiki vieta vienatvei, tylai, ramybei, kontempliacijai, pasibuvimui, nusiraminimui, meditacijai, susitikimui su Kažkuo. Jautiesi tarsi kitame pasaulyje, kitoje planetoje, arčiau Dievo, toliau nuo žmonių, miestų, mašinų. Gamtos grožis čia dieviškas! Žmonės čia turtingi. Kaip sakė Jėzus Kristus, tokiems bus sunkiau patekti į dangaus karalystę nei kupranugariui pralįsti pro adatos skylutę. Jachtos, kruizai, namai ant jūros kranto, restoranai, koncertai ir kitos pramogos – tikras rojus! Dangaus karalystė Žemėje!
Birželio 12-ąją Budėj (Bodo), šiaurės vidurio Norvegijoje, už šiaurės speigračio, tebuvo 11 laipsnių šilumos! Čia šalta, sniegas tebetirpsta, o Lietuvoje jau seniai vasara, juk jau arti Rasos. Tai buvo pirmoji keistenybė, o antra – poliarinė diena. Naktį vos pritemsta, ir vėl greit teka saulė. O koks vandens ir oro skaidrumas bei švarumas – nuostabu! Čia labai tvarkinga, švaru ir gaivu, gera būti. Bet tuo pačiu tai tolimas, šaltas, vienišas ir svetimas ir pasaulio kraštas.
Šį uostamiestį įkūrė Tronheimo pirkliai. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą stipriai nuniokojo vokiečiai, čia likę tik keli seni pastatai. Išlikusi XII a. bažnyčia.
Už miesto yra daug erdvių laipioti po fjordus, vaikščioti po miškus ir grožėtis gamta.
Miesto centre – marina.
Aplinkui plačios panoramos.
Uosto vartų raudonasis sargas.
Šiaurės kraštovaizdis.
