Paskurtinę savaitę teko suorganizuoti net kelis žygius: vieną Kelmės rajone į Stupkalnį, kitąkart keliavom aplankyt Palendrių vienuolyo tam pačiam Kelmės rajone. O vakar mynėm Aukštaitijos nacionalinio parko takais. Asfaltu keliauju minimaliai, dažniausiai tai vieškeliai, miškų ir laukų keliukai. Pravažiuojam daug kaimų, upių, ežerų, šiaip visokių lankytinų objektų. Jaučiu, kad labiausiai noris stabtelt ties religiniais objektais: krikščioniškais (maldos namai ir pan.) ar ikikrikščioniškais: alkakalniai, alkai, pilkapynai, piliakalniai ir pan. Kitus žygius darysiu labiau teminius, nes dabar tokie mišrūs, visko daug, tai norisi išgsigrynint. Bus grynai gamtiniai ar grynai piligriminiai. Ir pirmasis piligriminis bus į tą patį Stupkalnį, bet keliaujantiem kartu jau papasakosiu apie Viešpatį Budą, budizmo filosofiją, apie budistus Lietuvoj, kodėl jų centras įkurtas būtent Kelmės rajone. Vėliau norintiem pristatysiu krikščionių veiklą ir paveldą Kražiuose. Dar paruošiu maršrutą apie ikikrikščioniškus Kražius. Bus įdomu.
Jau pradedu kurt internetinį piligrimo dienoraščio puslapį. Jis bus dviem kalbom: lietuvių ir anglų. Čia dalinsiuos kelionių įspūdžiais, realizacijom, nuotraukom, aprašymais. Kas norėtų kažkaip prisidėt prie puslapio kūrimo, likčiau labai dėkingas.
Šiuo metu, kaip jau minėjau keliuose įrašuose, gyvenu Naujosios Gokulos jogų bendruomenėj, todėl kviečiu atvykt čia, pabūt šitam gamtos ir ramybės kampely, susipažint, pakeliaut, pažygiuot. Noriu plėst piligriminių žygių, kelionių geografiją, todėl jei norėtumėt nukeliaut į jums ypatingą vietą, galėčiau sudaryt marštutą ir keliautumėm kartu. Pačios įdomiausios yra piligriminės kelionės. Gražu Olandijoj, Airijoj, Lenkijoj, Slovakijoj, Prancūzijoj, Danijoj, Norvegijoj, viskas gerai. Bet tai tarsi nuskinta gėlė, kuri tik valandų klausimas kada pradės skleist ne malonų, bet atstumiantį kvapą. Piligrimystės išlaisvina, įkvepia, duoda energijos, jėgų, ramybės, taikos.