Trumpai prisėdu pasidalint vienu įvykiu. Po to, kai jau anapilin iškeliavusiai močiutei, su kuria gyvenau, buvo nustatyta korona, nuėjau praeitą savaitę priduot kraują ir plaučius tyrimams. Po kelių dienų sugrįžtu pas šeimos daktarę, o toji man sako, kad tyrimai nieko neigiamo nerodo. Viskas tvarkoj! Tai dar perklausiau ar tikrai kraujas geras, nes 5 metus vegetariaunu, o mama kažkada priekaištavo, kad su savo vegetarizmais kraują, kūną susivarysiu. Aišku, buvo darytas tik bendras kraujo tyrimas, bet vistiek. Tai ji man ir sako: „Ai, žinai, viskas čia gerai su tuo vegetarizmu, iš esmės visi turėtumėm būt vegetarais, bet jau yra susiformavę įpročiai ir panašiai“. Po to aš jai nieko nepaantrinau, nes vistiek už durų laukia žmonės, tai ką ten leisies į plačias kalbas apie plačias temas. Bet labai užstrigo jos toks nuoširdus su atsidusimu atsakymas. Teko masinėse informavimo priemonėse sutikt medikų pasisakymų, kad negalima atsisakyt mėsos, juk tai labai svarbus baltymų šaltinis. Tai tik neaišku ar jie patys iš savęs taip skelbia, ar jie atstovauja kažkieno interesams, t. y. jų, kaip autoritetų, prašoma tai pasakyt. Negi bus įtakinga klausytis paukštyno savininko kalbos apie tai, kaip sveika ir skanu valgyt vištieną. Aišku, sakys, kad sveikia, negi atvirkščiai. Bet bus įtakingiau, jei tai pasakys koks dietologas, ar ne? Kad mėsa – baltymų šaltinis, tai faktas, bet nieks nepasiguodžia, kad tas baltymas pūvantis ir kas ten kokie procesai vyksta toliau, nieks neafišuoja.
Bet man patiko gydytojos sąžiningumas. Viena yra elgtis nežinant, kad elgies nepalankiai, o kita – jau žinant. Žinojimas vieną dieną žmonių mases atves į laimę, nes jis – jos šaltinis.