Šiandien geras (man kaip ir visada) oras: nešalta, daug sniego, šviesos, ramu, tylu, tai nusimynėm su dviratuku iki miškų, ežerų. Sutikom tik kelis žmones. Pradžioj myniau tyloj, po to telefone tyliai įjungiau mantrą. Turiu daug veiklų: buitis, bobutė, knygynėlio reikaliukai, skaitiniai, mantra. Bet vat paminti ypač tokiu oru labai patinka. Kartais būna labiau įtemptų dienų, veiklų, kažką labiau mėgstu daryt ar mažiau, bet tik atsisėdu už vairo ir lyg į savo batus įlipu, savo rogėsna sėdu. Žinau, kad minsiu ten, kur nedūzgia varikliai, necypia signalizacijos, sirenos ir tas visas miesto marmalynas širšalynas – gamton.
Turim keturis metų laikus ir jie taip skirtingai veikia mus ir gamtą. Kokie turėtų, galvoju, būt rūmai, pilis ar ištisas miestas, kad jame nenusibostų būt. Nu vistiek nusibos. Bet gamta mums niekada nenusibosta. Nu girdėjau, kad kai kurie gyvenantys prie jūros tos jūros nemato, tai neįdomu ar neturi laiko jie, nežinau. Bet iš tikro tai labai didelė baterija, kuri mus pakrauna, pakrauna mūsų bateriją. Taip pat sureguliuoja kažkokius psichikos parametrus. Ir nesvarbu koks lauke oras, metų, paros laikas, vieta – mus gamta visada įkrauna. Vanduo, miškas nuramina, kalnai pakylėja, įkvepia. Mes juk tokie maži ir silpni, o gamta tokia didelė ir galinga, kad mes maitinamės iš jos, kvėpuojam ja, gimstam ir mirštam joje. Tik pažiūrėkim kokiam santyky su gamta gyveno mūsų seneliai, proseneliai. Pasigilinus į pagonybę galima pamatyt kiek daug joj gamtos elementų, jėgų garbinimo.
Gamta, sako vedos, tai mūsų treti namai po kūno, kuriam glaudžias siela ir po namo, kuriam glaudžias kūnas, tai mūsų vienas iš prieglobsčių. Visi gi sąmoningai ar ne, bet ieškom prieglobsčio: katinas ieško pastogės, vaikas mamos, moteris – vyro, tas – dvasinio mokytojo. Net pats dvasinis mokytojas ieško savo dvasinio mokytojo prieglobsčio. O visų gyvų būtybių prieglobstis yra Šri Krišna.
Tai ieškokim prieglobsčio ir gamtoj, draugaukim, bendraukim su ja, pamedituokim į tylą, vėją, šaltį, platybes, aukštį, gylį, stichijas. Pamėginkim būdami gamtoj pagalvot, kodėl dabar esu čia, ką čia veikiu, kur einu, koks mano tikslas.