Pačiu nuostabiausiu oro leidomės pėduot mūsų pajūriu. Dangus žydras, vėjas, saulė, žygeiviai – viskas, ko mums šiandien reikia. Platus horizontas, didžiulė masė vandens, kopos, laivai, žuvėdros, kirai! Viskas taip gyva! Tiek daug pranos (gyvybinės energijos), šviežumo, gaivus, stiprybės, jėgos gamtoje. Mes, žmonės, iš gamtos, todėl gamtoje ir jaučiamės taip puikiai. Čia mes pasikrauname savo baterijas ilgam.
Šis kryžius pastatytas kaip protestas planuojamam Melnragės išoriniam uostui. Nuogąstaujama, kad jūros krantas priartės iki šio kryžiaus vietos.
Tolumoj – šiaurinis Klaipėdos uosto molas.
Per audras jūra susigrąžina daug smėlio.
Vokiečių karinis gynybinis įtvirtinimas.
„Tolimi, toliai tolimi. Neš ir neš neišgirstus balsus…” (iš
Amberlife ir Lina Joy dainos “Laivai nutols”)
Užsukome į Melnragėj esančią vokiečių statytą pakrantės apsaugos baterija Memel Nord. Karininkas gidas puikiai supažindino su šiuo objektu.
tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, įrengti Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos. Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos: Smiltynėje netoli Kopgalio „Memel Sud“ (Klaipėda – pietūs) ir už Girulių, Kukuliškių kaime, „Memel Nord“ (Klaipėda – šiaurė). Tačiau baigta tik antroji.
Tai vieninteliai tokio tipo įtvirtinimai Lietuvoje. Iš pradžių priešlaivinė baterija turėjo saugoti pakrantę nuo įsiveržimų iš jūros pusės, bet to neprireikė, nes greitai visa Baltijos jūros pakrantė priklausė vokiečiams ir įrenginiai perkelti į Norvegiją. Netrukus baterija performuota į priešlėktuvinę ir aktyviai naudota.
Sovietmečio pabaigoje ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais baterijoje gyveno asocialūs asmenys. 2002 m. entuziastai ėmė tvarkyti teritoriją ir pamažu 2009 m. šiauriniame bloke įrengė muziejų. 2018 m. Pasieniečių klubo nariai išvalė ir sutvarkė pietinio bloko bunkerio patalpas ir jose įrengė ekspoziciją visuomenei.
„Memel Nord“ – ne tik bunkeris, bet ir mūsų krašto istorija, su kuria supažindinsime naujai ir įvairiapusiškai. Galėsite nusikelti 70 metų atgal – į XX a., pajusti istorijos alsavimą ir taikioje realybėje išbandyti save ar savo draugus. Galbūt praėjusį istorijos laikotarpį įvertinsite visai kitaip negu iki šiol.
Viduje
Gelžbetoninės durys
Štabas
Eksponatai
Laiptai Litorinos pažintiniame take. 2,8 kilometro ilgio pažintinis takas nėra žiedinės formos. Nuėjus maršrutu pirmyn, atgal galima grįžti tuo pačiu taku arba pajūriu. Litorinos pažintinis takas prasideda medinių lentelių taku iki Olandų kepurės. Nuo jos maršrutas eina pajūrio miško taku. Pakeliui jis kerta ne vieną medinių lentelių taką, vedantį į pajūrį. Miške palei jūrą yra ir daugiau takų, todėl atgal galima grįžti kitu taku arba pajūriu.
Vaizdas nuo Olando kepurės. Taip vadinamas 23 metrų aukščio skardis ant Baltijos jūros kranto, kur iš įrengtos regyklos pasižvalgyti į akmenuotą pajūrį nuolat plūsta žmonės. Tai viena mėgstamiausių klaipėdiečių laisvalaikio leidimo vietų gamtoje. Ši vieta jau buvo populiari ir XIX amžiuje, kai Klaipėdoje reziduojant Prūsijos karališkajai šeimai čia nuolat atvykdavo pasivaikščioti karalienė Luizė. Nieko nuostabaus, kad nuo Olando kepurės prasideda pasivaikščiojimui skirtas pažintinis takas Litorina, kuris eina į Klaipėdos pusę daugiau nei 2,5 kilometro. Litorinos pavadinimą pažintinis takas gavo neatsitiktinai. Būtent taip vadinosi ledynmečiu buvusi jūra, kurios kranto linija čia išlikusi. Šios jūros lygis buvo aukštesnis, todėl matosi išlikę aukšti skardžiai, dovanojantys gražias panoramas. Takas ne tik gražias panoramas dovanoja, jis veda per gražų tarsi dvaro parkas mišką, sodintą prieš daugiau nei šimtą metų. Netoli pabaigos takas netikėtai priveda ir prie pajūryje stūksančio piliakalnio.
