Šiais laikais pinigai netikri, arba kitaip sakant popieriniai, bet panaudojant net ir šituos popierėlius, kurie iš esmės tik sutartinai vadinami pinigais, galima daug nuveikt. Pavyzdžiui, platint vedines knygas. Kaip tai buvo svarbu Jo Dieviškajai Kilnybei A.Č. Bhaktivedantai svamiui Šrilai Prabhupadai. Jo dvasinis mokytojas, Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura nurodė ar paprašė, kaip čia pasakius, sako, kad karaliaus prašymas tolygus įsakymui, platint knygas, jei tik šis kada turėtų pinigų. Nors pačiose Vedose nurodyta, kad jas raštu platinantis eis pragaran. Oho! Riebiai pasakyta! Bet šita nuostata buvo prieš tūkstančius metų, o šiandien šios knygos reikalingos mūsų sieloms, sąmonei kaip oras.
Čia per kurį laiką pataupiau pinigų, daug pinigų nusipirkt knygų platinimui. Kažkada vaikystėj mama supirkinėjo pas giminaičius grybus, uogas, tai davė „paturėt“ 10 000 litų. Tokia didelė suma senais laikais buvo, vaikui atrodė, kad už juos namą nusipirktum. Krišnai negaila pinigų, šitų popierėlių, Jam tik įdomu kur juos padėsi. Jam nei turtų, nei šlovės negaila, nei grožio, intelekto, gabumų, bet kur tu tai panaudosi. Pinigai kaip ir peilis – su juo pjaustai ir daržoves, ir nevegetarinius produktus, bet tai nėra tas pats.