Šiąnakt susapnavau, o gal apsireiškė, kaip čia išsireikšt nežinau, Jo Dieviškoji Kilnybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Stoviu aš, dar keli žmonės patalpoj, asociacija su Varėnos bažnyčios prieangiu, bet jis labai mažas, be langų, tamsus, o sapne patalpa erdvi. Prie manęs tamsaus gymio kokių 5-6 metų vaikas. Nuogas. Bet žinau, kad tai jis, Prabhupada. Jį paima moteris, jo sesuo ir iškelia pro didelį ir plačiai atvertą langą kieman, kad jis, neva, pasigrūdintų. Ten su juo dar keli žmonės. Prabhupada dabar jau senyvo amžiaus, kokio ir pradėjo pamokslaut gailestingu žvilgsniu žiūri langan, o aš ten likęs vidun iškėlęs rankas šoku ir šaukiu „haribol!“. Sakau va čia viduj faina, šilta, o jūs ten grūdinatės. Po akimirkos jis vėl kaip vaikas atsiranda šalia manęs, jau tam kambary. Galvoju jam gi šalta, tai atsidarau šalimais esančios spintelės duris ir išsitraukiu labai didelį mezgimo siūlų kamuolį. Prabhupada ant kaklo užideda to siūlo galą ir per kelias sekundes tas siūlas slankiodamas pirmyn atgal jam sumezga storą apykaklę ir toliau leisdamasis žemyn tokiu pačiu būdu iki kelių numezga megztinį.
Dar viena scena buvo, jau po šitos ar tai prieš šitą. Kažkoks žmogus nenori kažkur važiuot, bet žinau, kad Prabhupada, kaip guru mūsų laukia ir jaučiuos nejaukiai, nes ką mokytojas pagalvos kodėl neatvažiuojam. Po to nubudau. Laikrodis rodė 01:25. Vienoj vedinėj paskaitoj girdėjau, kad jei norim, kad sapnas išsipildytų, reikia iškart keltis ir pradėt dieną. Tai ir dūmojau, keltis ar ne. Nesikėliau, nes neišmąsčiau kas čia turėtų išsipildyt. Įsirašiau sapną į telefoną, kad ryte jo nepamirščiau. Kažkaip nepamiršau.
Bendra sapno nuotaika neutrali. Tik kai šaukiau „haribol“, jaučiau daug laimės. Bet kai pamačiau nuogą labai liesą Prabhupadą vaiką, galvojau, kad jam gi šalta, reikia aprengt. Tokia gailesčio nuotaika pasijautė.
Tą vakarą žiūrėjau seną rusišką filmą. Mokaus šiek tiek rusų kalbos, tai žiūriu filmus su titrais. Tai ten buvo tokia scena, kad atėjo vienas draugas pas antrą. Tai pastarojo žmona patikrino ar tik tas kokios bonkės neatsinešė ir išėjo pro duris. Tai tas gudročius priėjo prie lango, persisvėrė ir išsitraukė bonką. Jis jau žinojo, kad jį tikrins. Nu tai ta lango scena, matyt, iš čia išplaukia. Dažnai žiūriu Prabhupados mokinių sukurtą 11 dalių filmą „Following Srila Prabhupada“. Tai gal, sakau, kažkas iš ten bus parėję.
Šiaip ar taip, manau, tai yra sėkmė susapnuot mokytoją, kurio gyvai nesi matęs nei girdėjęs, bet kuris vis dėlto yra gyvas savo knygose, mokiniuose, šventyklose, festivaliuose, šventėse.