Visai neseniai iškrito pirmasis sniegas. Toks lyg ir lauktas, nes kalendoriuj jau gruodis, o ir šiaip toks svečias pasidaręs. Nu tai pasiėmiau dviratuką ir link netoli esančio ežero, Žiežulio, per mišką prasimyniau. Iškart pasimatė kontrastas, nes plynai visko sniegas nenuklojo – daug tamsių ir šviesių plotų. Palankios sąlygos gamtos nespalvotai fotografijai. Tas kontrastas iškart primetė asociaciją: gyvenimas – mirtis, juoda – balta, gyva – negyva, pilna – tuščia, laimė – kančia. Toks dualizmas. Tas grožis toks klastingas, šaltas.
Skiriamasis žiemos bruožas – šaltis. Tai tama guna, neišmanymas. Kur neišmanymas, ten kančia, o kur kančia, ten neišmanymas. Broliukas ir sesutė. Miškai tušti, upių ir ežerų pakrantės – visur tuščia, vienas kitas garselis. Tyla tokia, kad varnos nesimato, bet girdėti kažkur jas plasnojant. Tyla – dar vienas labai ryškus žiemos bruožas.
Vasarą artimiausia tokia tylos sala mūsų krašte – Čepkelių raistas prie Marcinkonių kaimo. Tai didelis, jau užpelkėjęs ežeras, apaugęs krūmais ir pušaitėmis, bet ten net ir vasarą jaučiasi kaip kapinėse. Gatvėse taip pat nedaug žmonių, visi sulindę namukuose, butukuose. Nors už lango nemažai tamsos ir šalčio, tai palankus metas užsiimt savo vidiniais reikalais. Daug laiko skaitiniam, paskaitom, meditacijai, pamąstymui, rašymui, kūrybai, pasibuvimui gamtoj.
Senovės Lietuvoje būtent šiuo metų laiku kaimo žmonės užsiimdavo kūryba, rašydavo dainas, šoko, žaidė. Šiemetinė žiema, po viruso skėčiu, mažiau blaškymosi, kelionių, pramogų. Toks labai rimtas metas jaučiasi. Tai labai į naudą, jaučiu. Daug kontempliacijų, skaitinių.
Dvasinėje praktikoje svarbiausia – nesiblaškymas, pastovumas. Tai kaip žiema – aplink šalta, tamsu, tylu, bet kažkur vidury girios gyveni namelyje ir kūreni ugnelę, savo dvasinę ugnelę, šventraščiais ir mantra. Po to žinai, kad bus pavasaris, vėl vasara, ruduo. Ta pati melodija pastoviai. Kartą paėmiau Viešpaties Džaganathos paveikslėlį, ištiesiau rankas ir sukuosi aplink savo ašį – aplink viskas keičiasi, liejasi, o matau tik Jį – Džaganathą.