Santykių pagrindas – leisti kitam būti savimi. Varėna, 2021.11.21

Prieš tai kalbėjom apie tai, kad santykiai yra gyvenimo pagrindas. Tai mūsų laimės šaltinis, kurio mes visada ir visaip siekiam. Santykiuose mes skleidžiamės, tobulėjam. Kaip kad santykiai yra gyvenimo pagrindas, taip kitam žmogui leist būt savim yra santykių pagrindas. Šiandien pamokoj apie tai ir pakalbėsim.

Santykiai su aplinkiniais gali būti neutralūs, draugiški, priešiški, intensyvūs, pasyvūs, mus džiuginantys, liūdinantys. Kaip ir bet ką darydami kažko tikimės tai darydami, kažko norim, nukreipiam savo projekcijas į vieną žmogų, kelis ar jų grupę. Taip veikia mūsų netikras ego, subtilaus kūno sudedamoji dalis. Netikras ego mus suklaidina, mes su kažkuo susitapatinam, todėl objektyvus vaizdas aptemsta. Priimdamas darbdavio rolę nukreipiu projekciją į darbuotoją, jei esu vyras, projektuoju norus į žmoną, mokytojas į mokinį, tas į aną ir taip be galo. Tai vyksta dėl to, kad nelabai suprantu savo ir kitų žmonių padėties. Mano netikras ego viską savinasi: mano žmona, mano vaikas, pavaldinys, mano mano. Tai jei mano, tai gal atsinešiau gimdamas, o gal išsinešiu išeidamas iš šito pasaulio? Kas tas mano? „Mano“ neleidžia kitam žmogui būti savimi. Noriu, kad šiandien atrodytum taip, kad nueitum ten ir ten, padaryk tą, to nedaryk, paskambink, neskambink. Visi tie. Kodėl aš noriu, kad jis ten eitų ar neitų, darytų ar nedarytų? Kas aš toks? Aišku, savo vaikui aš turiu duot nurodymus, bet jo prašydamas, jam gero linkėdamas, o ne tenkindamas savo ego vadovaut silpnesniam.

Leisti kitam būti savimi – tai žinoti, kad aš tik to dabar sutikto žmogaus tarnas. Aš ir savo vaiko, ir prezidento tarnas, nors pirmas pienburnis, o antras – svarbiausias šalies žmogus. Kodėl man buvo atsiųstas tas žmogus? Gražint skolą? Aš jam, ar jis man? Visai nesvarbu. Svarbu tai, kaip aš jį matau, ar aš iš jo kažko noriu. Paleisdami prisirišimą, norą kažko gaut iš šalia esančio žmogaus, kažkaip jį pakreipt sau naudinga linkme mes tobulėjam. Labai sparčiai tobulėjam. Nuo to momento tampam laisvi, laimingi. Pati didžiausia laisvė – nevaržyt kitų laisvės. Tada aš tikrai laisvas: ir nuo savęs, ir nuo aplinkinių.

Leiskim kitam būti savimi!

Parašykite komentarą

Scroll to Top