Kelios mintys iš knygos „Biblijos kilmė“ (Kostas Burbulys, Čikaga, 1993 m.). Ji parašyta prieš 31-erius metus, tačiau joje autoriaus vartojama kalba gerokai skiriasi nuo šiandieninės lietuvių kalbos. Kadangi knygelė išleista Čikagoje, galimas daiktas, jog autorius buvo Amerikos lietuvis. Jo kalba nėra tokia archajiška kaip Vydūno, Daukanto ar Mažvydo, bet vis tiek čia pilna daug įdomių posakių ir išsireiškimų.
Pratarmėje autorius rašo:
„Pasenęs, 90 metų amžiaus, dar daug skaitau. Perskaičiau keletą knygų ir žurnalų apie Šventąjį Raštą. Gaila ir liūdna, kad lietuvių kalba beveik nieko panašaus neturime. Aš Bibliją geriau supratau ir ji man tapo vertingesnė, kai pramokau svetimų kalbų ir galėjau skaityti Šventojo Rašto paaiškinimus. Lietuvių buvo ir yra, kurie galėtų parašyti apie Šventąjį Raštą. Deja, toks darbas neduoda jokio pelno, bet dar reikia pridėti savo išteklių Jį paruošti ir išleisti.
Skaitydamas knygas, pasižymėjau daug gerų minčių ir pasirašiau daug ištraukų. Dabar matau, kad mano protas nebeveikia kaip prieš 20 ar 30 metų, nebesugeba visko teisingai suskirstyti. Bet visgi rašau ir manau išleisti knygutę apie Bibliją. Ji bus labai suglausta – trumpa“.
Kai šiandien Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė nesiekia net 70 metų, šis link šimtmečio judantis autorius parašė nuostabią studiją, kurioje pasižymėjau keletą momentų. Apskritai knygoje kalbama apie Biblijos atsiradimą: kas, kada ir kaip rašė Senąjį Testamentą ir Naująjį, pateikta nemažai ano meto istorijos, politinių ir kultūrinių detalių.
Štai K. Burbulys rašo:
„Hebrajai labai skrupulingai laikėsi raidės. Jie net skaitė, kiek raidžių yra Šventajame Rašte, ir žiūrėjo, kad nė vienos netrūktų ir jų nebūtų daugiau. Jei rasdavo nors vieną klaidą rankraštyje, neleisdavo jo skaityti sinagogoje; jį galėjo žmonės skaityti tik privačiai.“
Sakysim, fanatizmas skaičiuoti raides ar ieškoti klaidų? Kam toks skrupulingumas? Ar gramatinė, gal stiliaus klaida buvo laikoma nepagarba, įžeidimu, neatidumu Šventajam Raštui? Gal buvo tiesiog labai aukšti standartai. Kas gi pasakys… Nuo to laiko prabėgo daugybė šimtmečių ir daug kas pasikeitė. O tie, kuriems šiandien 60, 80 ar gal tik 40 metų, argi nemato akivaizdžių visuomenės pokyčių? Jų vis daugėja ir jie greitėja. Kokia tų pokyčių tendencija – matome visi. Mąstymą perleidžiame elektronikai, kompiuteriams, fizinį darbą – technikai, robotams.
Kuo mes šiandien gyvename, kas ir kur mums yra prasmė? Su kuo nubundame? Kokie mūsų tikslai, siekiai, svajonės, žygiai? Kuo mes užsiimame? Ką mes skrupulingai veikiame? Kas mūsų idealas ir kur mes šiandien skaičiuojame raides? O gal tik mažame darbo ir šeimos ratuke sukamės? Bet vis dėlto: ar veikiu tai, ką turėčiau ir norėčiau veikti? Ar aš laimingas?