Dvasinė praktika

   Praeitą karštą savaitgalį, šeštadienį audringai prariedėjo Vilniaus Rathajatra. Iš vakaro „Neptūnas“ Varėnoj organizavo žygely aplink tvenkiny, tai mūsų ten 12 susirinkom. Eko žygelis su pirštinėm ir maišais. Rinkom šiukšles palei krantą. Skamba telefonas. „Alio“, – sakau. „Haribol, – sako, – turim informacijos, kad dalyvausit Rathajatroj, tai gal norit ar galit padėt surinkt vežimą?“ Tai […]

     Radau internete vieną kirtaną (kongregacinį Dievo šlovinimą, žiūrėti nuo 1 min. 40 s Kirtan Mela Germany 2012 HG Yadubara Prabhu Day 2 – YouTube ) ir kilo tokia mintis, kad ką čia šitie žmonės veikia, tai yra tyriausia ir aukščiausia, ką mes galim nuveikt šitam pilnam neišmanymo, smurto ir kančios gyvenimėly. Vyrai, moterys, seniai, vaikai, vokiečiai,

     Šįkart pasidalinsiu patirtim apie šiltus žmones. Jie šilti ne todėl, kad dar gyvi, ne todėl kad kūno temperatūra 36.6 laipsnio ir ne todėl, kad jie iš saunos išėjo, bet kad jų vidus šiltas. Visai neseniai kalbuos su kaimyne, nes ta dviratį nori pirkt, tai klausinėja kas kaip, atseit aš žinovas. Mes – vaikystės

     Yra penkios svarbiausios, galingiausios dvasinės praktikos dalys: 1) bendravimas su vaišnavais; 2) šventų Vardų kartojimas; 3) Šrimad-Bhagavatam klausymasis bhaktų bendrijoj; 4) Dievybių garbininimas ir 5) gyvenimas šventoj vietoj. Praktikuodai bent vieną iš minėtų metodų stipriai progresuojam. Šrila Prabhupada sakė, kad jei neturim laiko ar galimybių atikti visus metodus, galim pasirinkt tris, t. y.

     Šiais laikais pinigai netikri, arba kitaip sakant popieriniai, bet panaudojant net ir šituos popierėlius, kurie iš esmės tik sutartinai vadinami pinigais, galima daug nuveikt. Pavyzdžiui, platint vedines knygas. Kaip tai buvo svarbu Jo Dieviškajai Kilnybei A.Č. Bhaktivedantai svamiui Šrilai Prabhupadai. Jo dvasinis mokytojas, Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura nurodė ar paprašė, kaip čia pasakius,

     Jau praėjo šiek tiek laiko nuo paskutinio brūkštelėjimo, bet gyvenimas nestovi, daug įvykių. Jau lyg ir į pabaigą knygyno biurokratinis popierinis koridorius, tuoj prieisim reikiamas duris. Nelengva susigaudyt valstybės teisiniuose aktuose, nutarimuose, įstatymuose ir pan. Skęstu aš čia su tuo, bet mane šitoj baloj gelbėja draugas teisininkas, aišku, Krišnos siųstas. Vienam čia būtų

     Turiu šiek tiek vedinių knygų, knygyno reikalai vis dar tvarkomi, tai, galvoju, nupėdinsiu vietinin turgelin jų paplatint. Iš vakaro susimečiau jas čiumadanan, šeštadienį anksčiau atsikėliau, susruošiau ir dar prieš 8 val. išėjau. Nu tai pėdinu sau, aplink tylu, tai lagamino tempimas smagiai girdis visoj gatvėj 🙂 Pusiaukelėj žiūriu gi kaimynė link manęs eina. „Kur čia eini?“,

     Šįvakar norėčiau trumpai parašyt apie „Kūlgrindos“, apeiginio folkloro grupės kūrybą. Ji susikūrė dar 1988, kitur rašo, kad 1990 metais, o jos įkūrėjai yra tie patys žmonės, kurie startavo Romuvą, senovės baltų religinę bendriją. Jie turi įdomią istoriją. (plačiau čia https://romuva.lt/apie/romuva/). Turi jie išleidę nemažai albumų. Jie atlieka senovines baltų giesmes senąja Rytų Aukštaičių tarme,