Filosofija

Šįkart pamokanti istorija apie atsižadėjimą ir išdidumą. Kartą gyveno toks verslininkas. Verslavo gi jis kino srity. Buvo turtingas, gerai sekės. Ir pasiskolino jis pinigų savo projektui. Ir kažką prisimaklino, kad jau manėsi nesugebės grąžint tų pinigų, tai jau dėjos šautuvą prie smilkinio, bet kur buvęs, kur nebuvęs papuolė jam rankose Kristaus atvaizdas iš stalčiaus. Paprašė

Šiandien minima sausio 13-osios įvykių 30-metis. Tai buvo paskutinis kartas, kai prieš valstybę, piliečius užsienio valstybė smurtavo atvirom kortom. Buvo laikai. Vienas švedų režisierius kartą sakė, kad lietuviai ypatingi, nes kas tik nebandė čia šeimininkaut: prancūzai, vokiečiai, lenkai, rusai – vis tiek mums pavyko išsaugot identitetą. Šrila Prabhupada dažnai savo knygose rašo, kad mes tapatinamės

Trumpa istorija iš knygelės „Upakhyane Upadesa“. Istorija vadinasi „Geometrijos pamoka“. Gyveno kartą tokia vargana našlė, kuri daug vargdama stengėsi išauginti vienintelį turimą sūnų. Ji galvojo sau: „Vienintelė mano viltis – sūnus. Turiu jam surasti geriausią mokytoją, tada jis galės tinkamai lavintis.“ Pasiskolinusi pinigų iš vienos moters – gal draugės – tarė: „Jau radau sūnui mokytoją,

Šį trumpas pasakojimas apie du tinginius yra iš knygelės „Upakhyane Upadesa. Instructive Stories from Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakura”. Kartą namely gyveno du tinginiai. Vieną žiemos naktį tas namelis kažkaip užsidegė. Jau plintant liepsnai vienas tinginėlis pajautė kad jau kaista jo nugara, bet patingėjo pažiūrėt dėl ko gi čia taip. Kai karštis jau tapo nepakeliamas, tas tinginys