Gyvenimas

     Gyvenam sau su bobute nuosavam name ir praeitą rudenį prisiėjo namo nuotekų bačką prijungt prie centrinės miesto nuotekų sistemos. Nu tai prijungė. Vėliau sužinojau, kad reikia bakterijas naujan šulinin mest, nes jos sukramto visą dumblą, kuris neužkiš siurblio. Nu toks labai butinis dalykas. Tai numyniau iki parduotuvės pasižiūrėt tų bakterijų. Keli pasirinkimai buvo. […]

     Kartą, gal prieš mėnesį, gaminausi pietus. Prieš tai ryte sumaišiau ryžius su lęšiais ir užpyliau vandeniu, kad pabrinktų. Atėjo pietūs ir praėjo pietūs. Po kelių dienų vėl prisireikė to indelio, kur buvo lęšiai su ryžiais pamerkti. O gi atsidarau spintelės duris, išsiimu tą indelį ir žiūrau, kad ten jau kažkas appsigyveno. O tai

     Spalio pirmają su draugu sau smagiai pėdinom iki netoli esančio Žiežulio ežero. Keliukas per miškelį, ramybė, nėra vėjo, žmonių, balsų, visiška tuštuma. Jau atpėdinom iki vietos, ten vėl nieko nėra, tuštybių tuštybė, ypač po vasaros triukšmingų maudynių. Ten, ant šlaito auga didelė pušis, po ja nubyrėjęs smėlis, o šaknys likusios paviršiuj, tai vasarą

     Visai neseniai iškrito pirmasis sniegas. Toks lyg ir lauktas, nes kalendoriuj jau gruodis, o ir šiaip toks svečias pasidaręs. Nu tai pasiėmiau dviratuką ir link netoli esančio ežero tokio, Žiežulio per mišką prasimyniau. Tai iškart toks kontarstas pasimatė, nes plynai visko sniegas nenuklojo, daug tamsių ir šviesių plotų. Palankios sąlygos gamtos nespalvotai fotografijai.

     Jau antrąkart apturiu įdomų potyrį. Pirmąjį – prieš pora mėnesių, antrą – vakar. Taigi vakar jau visai vakare nuslinkau iki vonios, susiruošiu praust savo nuodėmingą kūnelį, atsuku kranus, srovele pasipila vanduo iš šlangos, jau pilsiu tuoj ant galvos ir tik bac jausmas, kad ne pats, o kažkas ant kūno tą vandenį lieja, o