Gyvenimas

Šįkart trumpai pasidalinsiu viena realizacija, gauta traukiny. Važiuoju kartą Vilniun, sėdžiu sau, dūmoju, o priešais mane, kitoj eilėj sėdi vyras. Priešais pasisodinęs geltoną murzinoką kuprinę, tokią kažkada pats turėjau, žygeliuosna vaikščiojau. Tai sėdi sėdi jis sau ir žiūriu pasilenkia, išsitraukia iš atsegtos kišenės butelį ir pradeda maugt. Butelis plastikinis, nuo vandens, kad kas, matyt, nesuprastų

     Ir turėjo kaimynas šunį, ir jau pačiam viduržiemy pasibaigė tanystę šeimininkui. Kiek paliūdėjus dėl seno sargo jau atsirado ir naujasis. Mažytis toks, bistras. Tas, aišku, kiek paliūdėjo, kad vienas nuo broliukų ir sesučių atskirtas paliko, bet greit sau linksmas pradėjo po didelį kiemą linksmai ir nerūpestingai dūkinėtis. Bet čia vėl likimo ranka. Lenciūgėlis.

     Kai kurios situacijos mums parodo, kiek daug mes žinom ir kad yra žmonių kur kas geriau už tave išmanančių vieną ar kitą klausimą. Daug važinėju dviračiu ir vien dėl to kai kurie išsivaizduoja, kad dabar jau mokėčiau iki varžtelio išrinkt ir surinkt dviratį, kad žinau koks dviratis kokybiškas, koks prastas, padangos, ratlankiai ir

     Mūsų namas prie pat pagrindinės miesto gatvės, kurios kitoj pusėj auga triaukštis daugiabutis. Virš trečio aukšto langų statybininkai pribadzioję skylių. Ventiliacija ar kas ten buvo sumanyta, nežinau, bet dabar ten jau lizdai, kregždžių. Siena rytinėj pusėj, tai saulė jas anksti pažadina. Pradeda skraidyt apie pusė 5 ryte, o kai nueinu snaust kokią 10

     Vasara jau įkarštyje, kas lekiam vėsintis prie ežero ar upės, kas vėsinas stotelėse. Lankiaus čia praeitą savaitę Merkinėj. Gyvenvietė Dzūkijoj prie Nemuno. Gražios čia vietos, istorinės, piliakalnis yra, paleastronominė stebykla ar tai saulės laikrodis, nesutaria istorikai. Bet jau seniai nugarmėjo nuo to piliakalnio Nemunan seni geri Merkinės laikai, dabar vaikštai kaip po muziejų