kelionės

Šešiolikta kelionės diena Nubundu su mintim, kad tai paskutinė kelionės diena. Po kelionės nieks neskuba anksti keltis, kaip ir kasdien, tiesą sakant. Anksti ryte, dar tamsiai nubudęs girdžiu kaip kažkur netoli viešbučio esančioj šventykloj vyksta rytinė programa, Dievo garbinimas ir šlovinimas. Bet trūksta po tų ilgų kelionių ir karščių jėgų atsikelt ir nueit į kokią

Penkiolikta kelionės diena Šiandien mūsų laukia Vrindavanas. Rytiniai išsikėlimai, išsipusryčiavimai, išsikrapštymai ir lipam čia pat gatvėn pasigauton motorinėn rikšon. Nedidelis ji mašiniukas, bet telpam visi aštuoni. Čia dar nieko, nes teko matyt gal kokių dvylika susibrukusių ir dar su čiumodanais ant stogo. Įdomiai ir juokingai atrodo. Tai ir pajudam. Kraštovaizdis lygus tarsi pajūrio. Vietom pilna

Keturiolikta kelionės diena grįžę nuo Himalajų keletą dienų pasibuvom Rišikeše. Pora rytų darėm trumpus jogos užsiėmimus, pasivaikščiodavom šen ten palei vieną Gangos krantą. Buvom kartą su motorine valtim nusikėlę kitan krantan. Ten, kaip ir visam Rišikeše, daug prekybos ir kavinių, iš kurių vienoj užsisakėm labai skanaus maisto. Čia labiau nustebtum, jei nebūtų skanu. Pasižiūrėjau internete,

Dešimta kelionės diena Jau dešimtas kelionės rytas. Sugulėm taip vėlai, o keliamės taip anksti, kaip toj dainoj: „Vėlai gulcis, anksci kelcis, plonai verpcie, tankiai auscie“. Apie 6 val. ryto kažkas stipriai baldoja durysna. Eina kambariokas pažiūrėt, kas čia daros. Girdžiu, kalba kažką ir tas beldėjas ima atsiprašinėt, kad ne ten papuolė ar panašiai. Po kokio

Devinta kelionės diena Ankstokai susikeliam ir lekiam Badrinathan. Jis yra prie Alakanandos upės, kuri yra Gangos upės pradžia. Daug kas jau nuo čia upę vadina Ganga. Pilna mašinų ir žmonių. Tai vienas svarbiausių Indijos piligrimystės centrų. Čia lankoma Višnu pastatyta šventykla. Vietovė siejama su „Bhagavatos puranoje“ ir „Mahabharatoje“ minima Badario ar Badarikašramo vietove, kur, pasak

Aštunta kelionės diena Jau esu kelionės vidury, nes dar po 8 dienų turėsiu iškeliaut namo. Nors kas tie namai ir kur jie, dar neatsakiau sau. Vėl ilgas riedėjimas ir dardėjimas, iš viso apie 10 valandų. Dūmoju sau kur Lietuvoj per tiek laiko nuvažiuotum. Matyt, nuo Varėnos iki Šventosios, atgal ir dar liktų laisvų kilometrų. Šiandien

Septinta kelionės diena Nei sapnavau, nei svajojau, kad atsidursiu toli toli nuo Lietuvos, sėdėsiu prie upės esančio pakelės viešbutėlio kambary ant apverstos šiukšlių dėžės (nes paprasčiausiai daugiau nėra ant ko) ir pasižymėsiu, kas įdomaus šiandien nutiko. Čia net televizorius yra ir dar su nenuplėšta gamintojo palikta plėvele, nuo lovos ji irgi nenuplėšta. Vonios kambary iškart

Šešta kelionės diena pimąkart kelionės metu kambarėlį miegojom trise. Šiek tiek diskomforto, askezės dėl rūkančių, gadinančių orą, neaiškiai išskalbtos patalynės, šaltoko oro, dingusios elektros. Ryte iškišau galvą balkonan ir pamačiau, kad viena iš viršukalnių skęndi debesy, bet kiek toliau jau šviečia saulė, todėl, greičiausiai, nusimato vėl saulėta diena. Šiek tiek meditacijos balkonėly virš pagrindinės kaimo

Penkta kelionės diena po kažkokio sapno nubudau, kiek pagulėjau ir iškart dušan. Viešbutukas asketiškas, tenka praustis po drungnu vandeniu gan asketiškam duše su prabangiu vaizdu į Himalajus. Saulė gerokai jau šido ir išėjęs balkonan pamatau, kad kalnų viršūnės jau snieguotos. Ženklas, kad ateina žiema. Tos viršūnės taip gražiai atrodo! Rodos, Pats Dievas toj viršūnėj gyvena.