Psichologija

Įrašas apie rašytojos, astrologės, astroterapeutės ir astrologijos mokytojos Simonos Banės knygą. Istorija užrašyta 2020 metais, o po dvejų metų išleista ši 184 puslapių knyga. Tai tikra vieno žmogaus – Džagadanandos – istorija, kurią užrašė Simona. Tas žmogus gimęs ir užaugęs Amerikoje, jis susitiko Simoną, o gal ji jį, ir taip gimė ši knyga. Taigi, apie

Vedinė psichologija yra puikus įvadas į teologiją, arba Vedas. Psichologija ir teologija glaudžiai susijusios, nes psichologija yra mokslas apie žmogų ir jo sielą, o teologija – apie Dievą. Šie mokslai mažai ką bendro turėtų ar išvis neturėtų, jei žmogus nebūtų Dievo kūrinys. Net jei sutiktume, kad žmogaus rūšis kilusi iš beždžionės, tai nenuneigia Dievo, nes

Įrašas apie tai, kaip valgymas įtakoja protą ir jo būseną. Kaip ir bet koks veiksmas, valgymas taip pat gali būti neišmanyme, aistroje ir dorybėje. Jei maistas paaukotas, t. y. pasiūlytas Viešpačiui, galime sakyti, kad tai transcendentinis valgymas. Bet, deja, net jei maisto produktai satviniai (dorybingi), jei maistas vegetarinis ar net paaukotas (prasadas), bet valgome jį

Savistaba yra aktyvaus, sveiko intelekto ir aukštesnės sąmonės požymis. Dažnai iš inercijos, neišmanyme ar iš skubotumo aistroje kažką kalbame ar darome automatiškai. Taip jau būna kartais, o gal ir dažniau, kad siurbiam per jusles informaciją automatiškai. Klausom automatiškai, žiūrim automatiškai ir t. t. Čia padės savistaba. Aplink pilna mokytojų: nuo tėvų, senelių, mokyklos mokytojų, universiteto

Trumpa istorija iš ką tik išleistos knygos „Penkiasdešimt įkvepiančių istorijų visam gyvenimui“. Taigi kartą keliavo vienas vienuolis. Jo kelionė buvo sunki, varginanti – jis tris dienas ir tris naktis buvo be miego. Staiga, eidamas keliu, pamatė namelį su rūkstančiu kaminu. Užėjęs vidun išvydo moterį. Vienuolis paprašė jos maisto ir nakvynės. Moteris sutiko ir paprašė jo

Turbūt kiekvienam iš mūsų teko bėgt nuo dabarties. Yra toks vienas įdomus momentas. Koks? Kad mes, neturėdami kažko, norim turėt, o turėdami jau nenorim turėt. Arba norim būti kažkur, tik ne čia, veikti kažką, bet tik ne tai, ką veikiam dabar. Kažkoks keistas dėsnis. Jei mano plaukai rudi, reikia juos dažyt juodai, jei garbanoti –

Jau kiek anksčiau aptarėm kelis dalykus, kaip raminti protą: jogos ir kvėpavimo pratimai, ankstyvas kėlimasis, malda, šaltas dušas. Dabar pažiūrėsim, kaip veikia protą maistas. Jis, kaip ir viskas, kas yra gamtoje, skirstytinas į tris gunas, arba energijas: neišmanymo, aistros ir dorybės. Taigi, pirmiausia trumpai apie tamasinį, arba neišmanymo energijos, maistą. Išvardinsim, koks tai konkrečiai maistas:

Neveiksminga, gal net pavojinga, pasižadėti ar net prisiekti prieš Dievą. Tai gali būti užkietėjęs, užsisenėjęs atvejis, kai bandome susitvarkyti su savo kažkokia sena problema. Tarkim, nesiseka mesti kokio žalingo įpročio, ar ne? Tą bandžiau ir aną, lyg ir buvo pertraukų, bet vėl kažkaip grįžtu prie to paties vežimo. Ką darau? Spjaunu per kairį petį ir

Šiandien apie tai, kaip palankiai jogos pratimai, arba asanos, veikia protą. Tai jau penkta iš 20-ies rekomendacijų, kaip nuraminti protą. Vienareikšmiškai, fiziniai pratimai protą veikia teigiamai. Ir nebūtinai joga, fizioterapija ar tik tokia ar anokia mankšta. Bet koks fizinis aktyvumas, ne profesionalus (sportinis), kai sekinamas organizmas, patiriama traumų ar susižalojimų. Kalba eina apie sveiką kūno