Psichologija

Šiandien trumpai aptarsime meditaciją ar maldą kaip proto nuraminimo techniką. Iš tikrųjų meditacija yra veiksmingiausia ne tik proto, bet ir širdies valymo priemonė. Ji kaip stiprus chemikalas daug metų naudotai, prisvilusiai keptuvei nublizginti. Virėjas pasiima prastai atrodančią keptuvę, kurią šiaip jau, rodos, reiktų išmesti, ir užpila tokio stipraus chemikalo, kad net lauke nosį riestų. Bet […]

Kaip gi nuraminti protą, kaip jį išlaikyti šaltą? Taigi, vienas iš labai veiksmingų ir gana asketiškų būdų – maudynės vėsiame vandenyje. Viename iš „Šrimad Bhagavatam“ komentarų Šrila Prabhupada užsimena, kodėl dabar žmonės serga. Ogi todėl, kad jie nesimaudo vandens telkiniuose. Pagal kinų fengšui pati švariausia energija yra upės saloje. Upė teka, todėl jos energija priešinga

Sakoma, kad mūsų diena prasideda jau nuo vakaro. Kodėl? Nes kaip atsigulsime, taip ir atsikelsime. Šįkart trumpai apie atsikėlimą. „Anksti kėlęs ir vedęs nesigailėsi“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Ankstyvas rytas pats tinkamiausias metas švarintis, valytis kūną, psichiką ir sielą. Protas po nakties nurimęs, todėl labai palanku melstis ar medituoti. Pats palankiausias laikas vadinamas Brahma

Pradėsime straipsnelių ciklą apie tai, kaip nuraminti protą. Praeitą kartą išvardinom 20 metodų, kaip tai galima padaryti. Pirmasis iš jų – kvėpavimo pratimai. Kvėpavimo pratimai jogoje vadinami pranajama. „Prana“ reiškia gyvybinė iš Visatos sklindanti energija, o „jama“ – (pa)imti. Taigi pranajama – gyvybinės energijos pasiėmimas. Žmogus tik apie 20 procentų energijos gauna per maistą ir

Nors protas iš prigimties yra dorybingas, arba satviškas, sąveikaudamas su materialių juslių materialiais objektais jis užsiteršia, tampa neramus. Protas – juslių centras. Juslių turime penkias: regą, klausą, skonį, uoslę ir lytą, ir per šias jusles protas renka, kaupia ir saugo informaciją. Štai kodėl jis dar atsakingas ir už atmintį. Indų ajurveda sako, kad sveikas protas

Yra vyrų, traukiančių dūmą, keliančių stikliuką, daugžodžiaujančių, Kodėl taip yra? Nes mes, vyrai, nedirbame su savimi, su savo charakteriu. Asketiškumas, kas šiaip jau labai puošia vyrą, dažnai paskutinėje vietoje. Iš neasketiškumo kyla ir daugiau koją kišančių dalykų: nekantrumas, pyktis, pavydas, geismas, apkalbos ir daug kitų. Gyvename planetoje, kurioje vyksta nuolatinis judesys. Čia tau neleidžiama sėdėti

Kaip surast save? Šitai pagalvojom dažnas, gal net ne vieną kartą, gal ir šiandien savęs to klausiam po daugybės metų. Mums sunkiau rasti save, kai neturim ryšio su savim, su Dievu, kai neramus protas. Nežinot savo prigimties reiškia, kad nežinom su kokia sąmone gimėm: darbininko, verslininko, valdininko ar intelektualo. Gyvenam greitu tempu, skubam, lekiam, todėl

Vieni autoriai, kurie remias Vedom, tų etapų įvardija 7 ar 8, o vakarietiškos linijos atstovai jų turi tik 4. Tai gal trumpai pradėkim nuo tų 4 etapų. Šitie 4 etapai nesudaro pilno šeimos santykių evoliucijos vaizdo, bet vis tiek nusako jų esmę. Taigi, pirmas etapas – įsimylėjimas, antras – pripratimas, trečias – ginčai ir paskutinis,

Santykiai iki vedybų yra pasiruošimas vedybiniam gyvenimui. Santykių puoselėjimas – tai kelionė. Kas kada nors leidos į ilgą kelionę, pamatė kaip „lengva“ keliaut. Galbūt nebuvo sunku tą kelionę susiplanuot, pasiruošt, nusiteikt, nes juk manėm, kad dviratis ar automobilis niekad neges, nepritrūksim pinigų, iš mūsų nieks nieko neatims, išvien švies saulytė, pūs į nugarą vėjelis. Bet

Santykiai yra gyvenimo pagrindas. Tai mūsų laimės šaltinis, kurio mes visada ir visaip siekiam. Santykiuose skleidžiamės, tobulėjam. Kaip kad santykiai yra gyvenimo pagrindas, taip kitam žmogui leist būt savim yra santykių pagrindas. Santykiai su aplinkiniais gali būti neutralūs, draugiški, priešiški, intensyvūs, pasyvūs, mus džiuginantys, liūdinantys. Kaip ir bet ką darydami kažko tikimės tai darydami, kažko