Teologija

Praeitą kartą skaitėm trumpą ištrauką iš knygos „Biblijos kilmė“ apie tai, kaip žmonės skrupulingai rašė Šventąjį Raštą. Šiandien gi trumpa istorija apie tai, kaip tie žmonės vertino Šventąjį Raštą. „Prieš spaudos išradimą Šventasis Raštas buvo labai brangus – Jį galėjo pirkti ir Juo naudotis tik valdovai ir dideli turtuoliai. Išradus spaudą ir pradėjus spausdinti Šventąjį […]

Kelios mintys iš knygos „Biblijos kilmė“ (Kostas Burbulys, Čikaga, 1993 m.). Ji parašyta prieš 31-erius metus, tačiau joje autoriaus vartojama kalba gerokai skiriasi nuo šiandieninės lietuvių kalbos. Kadangi knygelė išleista Čikagoje, galimas daiktas, jog autorius buvo Amerikos lietuvis. Jo kalba nėra tokia archajiška kaip Vydūno, Daukanto ar Mažvydo, bet vis tiek čia pilna daug įdomių

Dažniausiai nesutinkam tiesiogiai Dievo nei per pirmąją komuniją, nei trumpai patarnaudami bažnyčioje, nei šiaip kada joje užeidami tyloje pasibūti, nei melsdamiesi, nei dvasinį dokumentinį filmą žiūrėdami ar net skaitydami šventųjų biografijas. Bet tai nereiškia, kad Jo nėra. Tiesiog kas mes, kad Jis prieš mus pasirodytų – neturim tam kvalifikacijos. Bet kas tikrai vyksta – tai

Tai vienos šventosios istorija. Ji papasakota dokumentiniame filme, kurio nuorodą rasite apačioje. Filmo trukmė – 1 valanda, bet neturintiems laiko ar mėgstantiems skaityti jos istoriją rasite čia. Tai šventoji Teresė iš Lizjė (Prancūzija). Ji gimė 1873 metais. Šeimoje buvo net 9 vaikai. Dar būdama mergaitė neteko mamos. Būdama vos 15-os metų gavo išskirtinį leidimą stoti

Gyvename materialiame pasaulyje, kur daug grubios energijos ir tik šiek tiek subtilių dalykų. Kad matytume grubius dalykus, mums duotos akys, paukščius girdime ausimis, liečiame medį rankomis, uostome gėlę, skanaujame medų. Bet šitos juslės ne tik kad ribotos, bet dar kartais ir laikinos. Dar gyvi būdami apžlimbame, apkurstame, o kai kurie net gimsta tokie. Bet laimės

Dvasinio gyvenimo kelias nelengvas, o pasaulietinio ne ką lengvesnis. Ir ten, ir ten reikia anksti keltis, daug dirbti, kartais užmokestis būna mažas arba kurį laiką net jokio. Bet taip jau Dievas pasistengė, kad davė mums savybių, padedančių atsidavimo tarnystės kelyje. Kokios tai savybės? Moterims tai natūralus atsidavimas, vyrams – polinkis į askezę. Šįkart aptarsiu, kas

Mes, žmonės, sielos, esame veiklūs. Negalime nieko neveikti. Ne tam mes čia atėjome ar buvome Dievo pasiųsti. Taip pat arba jau ateiname pasaulin pilni įkvėpimo veikti, arba jo ieškome ir, suradę, veikiame. Sakoma: blogas kareivis tas, kuris nenori tapti generolu, ar ne? Juk koks iš manęs fotografas, jei nesvajoju vieną dieną padaryti geriausios nuotraukos savo

Darvino teorija sulaukė daug dėmesio, įnešė sumaišties, įniršio, kritikos. Jonis Duona savo knygelėse „Beždžionių apologetas“ ir „Naujas požiūris į evoliuciją“ kiek išsamiau aptarė darvinizmą. Čarlzas Darvinas teigė, kad gamtoje yra rūšių atranka, o taip pat kad žmogaus tolimiausi protėviai – mikrobai. Tai jis pavadino evoliucija. Kai kurie juokauja, kad žmogaus virsmas iš beždžionės vadinamas evoliucija,

Duobė. Iškasta kapo duobė. Čia pasibaigia mūsų grubaus kūno gyvenimėlis, Hesiodo „Darbai ir dienos“, kuriam laikui sustoja subtilaus kūno planai ir svajonės. „Šrimad-Bhagavatam“ 5 giesmės 12 skyriaus 5-6 tekstuose Džada Bharata maharadžai Rahūganai sako: „Materialūs vidinės sąveikos, jungimo ir virsmo procesai, vykstantys žemės stichijoje, suformuoja įvairius kūnus. Štai ir dabar žemės paviršiumi juda kūnai, kuriuos

Yra penkios svarbiausios, galingiausios dvasinės praktikos dalys: 1) bendravimas su vaišnavais; 2) šventų Vardų kartojimas; 3) „Šrimad-Bhagavatam“ klausymasis bhaktų bendrijoj; 4) Dievybių garbinimas ir 5) gyvenimas šventoj vietoj. Praktikuodami bent vieną iš minėtų metodų stipriai progresuojam. Šrila Prabhupada sakė, kad jei neturim laiko ar galimybių atlikti visus metodus, galim pasirinkt tris, t. y. kartot šventus