Žygiai

Aukštaitija graži – čia daug miškų, upių, o ypač ežerų. Gamta išskirtinė, gal todėl čia įkurtas pirmasis Lietuvoje nacionalinis parkas. Traukiniu keliavome iki atokios vietos, iki Visagino, energetikų miesto. Tačiau į svečius neužsukome ir iškart miškais leidomės link Dūkšto. Aplink – plati ir gili rudens ramybė: nei paukščių, nei žmonių, tik vėjo lankstomos pušų viršūnės. […]

Šeštadienį keliavome po Aukštaitijos miškus, laukus, ežerus ir pelkes. Maršrutas buvo linijinis, lengvas, apie 20 kilometrų. Rytų Aukštaitija žalia, rami, su daugybe ežerų, upių ir upelių. Čia daugiau ežerų nei kur kitur mūsų šalyje. Kai kurie jų dideli, kai kurie labai maži vidury miškų. Labai gera erdvė pajudėti, pasibūti, atsikvėpti ir įsikvėpti. Miestas dažnai mus

Saulėto paskutinio kovo šeštadienio žygis į Palendrius (Kelmės raj.). Pro Kelmę, plačiais kalvotais laukais, dar prieš vidurdienį pasirodo Palendriai. Pasivaikščiojimas aplink jau apleistą Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčią. Ji laikoma viena iš įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių. Gyvavo apie dešimtmetį – iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pokario laikotarpį. Šiuo metu stovi

Saulėtą antradienio popietę nukeliavome iki šalia Kražių (Kelmės raj.), dešiniajam Kražantės krante esančio Papilių piliakalnio. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Aikštelėje prie pylimo buvo pastebėtas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta žiestos keramikos, papuoštos tiesių horizontalių linijų ornamentu, bei gyvulių kaulų. Spėjama, kad šiame piliakalnyje XIII a. stovėjusi žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis.

Pačiu nuostabiausiu oro leidomės pėduot mūsų pajūriu. Dangus žydras, vėjas, saulė, žygeiviai – viskas, ko mums šiandien reikia. Platus horizontas, didžiulė masė vandens, kopos, laivai, žuvėdros, kirai! Viskas taip gyva! Tiek daug pranos (gyvybinės energijos), šviežumo, gaivus, stiprybės, jėgos gamtoje. Mes, žmonės, iš gamtos, todėl gamtoje ir jaučiamės taip puikiai. Čia mes pasikrauname savo baterijas

Šiandien, žvarboką ir vėjuotą sekmadienį, leidomės iš Kražių Stupkalnin (Kelmės raj.). Pėdino ir mažoji žygeivė, kuri labai lengvai įveikė visus 11 kilometrų! Pasižiūrėjome budistų stupą, šį tą sužinojome apie budizmą, budistus ir Budą, ir toliau leidomės laukais tarp kaimų. Pavasario keliukai pažliugę, laukia šiltų, sausų orų. Trumpai prie ežero užkandome ir parpėdinome atgal į Kražius.

Atšilus orui iškeliavome į Lyduvėnus (Raseinių rajono sav.). Jie pagarsėjo didžiausiu Lietuvoje geležinkelio tiltu. Jo dydis išties įspūdingas. Deja, tiltas metu remontuojamas, todėl pamatėme jį tik iš tolo, bet kitą kartą tikimės turėti galimybę sudalyvauti tilto ekskursijoje. Aplankėme bažnyčią, geležinkelio tiltą, Lyduvėlę, du piliakalnius, poilsiavietę, Dubysą, žydų genocido vietą ir Žalpių dubenuotąjį akmenį su pėdomis.

Šiandien su vaikų ugdymo centro „Vedika“ mažaisiais leidomės žygiuoti į Stupkalnį (Kelmės raj.). Tai labai graži Žemaitijos vieta, nuo kurios atsiveria platus nedidelių kalvelių ir už jų esančių Kražių vaizdas. Radome senovinį rūsį, kuriame kažkada žmonės ne tik daržoves laikė, bet ir įsirengė rūkyklą! Vėliau apžiūrėjome didelį kluoną ir kopėme į Stupkalnį, kurio viršūnėje radome

Saulėtą vasario sekmadienį patraukėm į žygį šalia didžiausio Lietuvoje, o ir Baltijos šalyse, vėjo elektrinių parko, esančio Kelmės rajone. Žygio dalyviams nelengvai sekės nuspėt vėjo malūnų aukštį, svorį, sparnų ilgį, svorį ir dar daug kitų dalykų. Štai kokie didžiuliai ir sunkiai mums suvokiami šie statiniai! Pasijautėm tokie mažyčiai. Žygio alkį numalšinom vegetariniais pietumis Naujosios Gokulos