Keliautojai!
Labai kviečiu jus į vienadienę piligriminę išvyką „Tėvo Stanislovo pėdsakais“. Tėvas Stanislovas buvo kunigas, pamokslautojas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas, tremtinys, viena žymiausių Kėdainių rajono ir Lietuvos asmenybių.
Net 24 metus vienuolis praleido mažame Paberžės kaime, kur rinko bažnytinio meno ir etnologinę medžiagą. Laikė ir platino draudžiamą literatūrą („Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, „Aušra“, pogrindinius leidinius iš Rusijos ir kt.). Pas jį lankėsi daug žmonių, ypač jaunimo, disidentų iš SSRS. 1976 m. tardytas KGB būstinėje Vilniuje. Vėliau tėvą Stanislovą perkėlė į šalimais esančią Dotnuvą, kur teko rūpintis vienuolyno restauravimu.
Vienuolis buvo stipraus kūno ir dvasios, ragino žmones nepasiduoti, ieškoti Dievo.
Programa
Pirmiausiai aplankysim šalia Dotnuvos esantį Lietuvos geografinį centrą. 1995 m. oficialiai nustatytas ir pažymėtas dideliu laukų akmeniu Lietuvos geografinis vidurys (55°19’ š. pl. ir 23°54’ r. ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 metais įrengtas naujas ženklas. Ant akmenų pastatyta granito lentelė su iškaltomis geografinio vidurio koordinatėmis.
Tai, kas iš toli atrodo kaip „Stounhedžas“, yra 2021 m. prie Lietuvos geografinio centro sukurta „Meilės ir taikos gėlė“ – dvylikos didelių 36 cm skersmens lauko akmenų ratas, kurio centre stovi tryliktasis akmuo.
Šis statinys – tai Meilės ir Taikos simbolis, įkūnijantis mūsų protėvių aisčių puoselėtas amžinąsias dvasines vertybes, vienijančias skirtingos pasaulėžiūros ir religinių įsitikinimų gėrio ir visokeriopos pilnatvės savo šaliai ir visai Žemei siekiančius žmones.
“Meilės ir Taikos gėlė“ pastatyta pagal senąsias sakralinių statinių tradicijas, kuriose sakralinė geometrija dera su visais būtinaisiais jiems reikalavimais, be kurių dvasinė energija nusileisti ir likti statiniuose negalėtų. Tai reiškia, kad ji statyta tas tradicijas žinančių, visuomeniškų, sau naudos nesiekiančių, idealistiniais motyvais besivadovaujančių, savo materialius, psichinius, intelektinius ir dvasinius resursus pasirinktam reikalui naudojančių žmonių. Šio statinio statytojai nuoširdžiai tiki iškilia Aisčių Dvasia, vedančia mūsų tautą, ir tautos dvasiniu potencialu, padedančiu jai išsilaikyti ir vis atgimti po bet kurių suiručių ar okupacijos, kaip ji tai darė jau daugybę kartų. Todėl šiame statinyje gyvena ir jo statytojų meilė savo šaliai, ir atsidavimas jos nuolatinio dvasinio atgimimo ir išlikimo Idėjai.
Statinio idėja priklauso Petrui Ilgevičiui, sukūrusiam sakralinių statinių iš lauko akmenų sodybą Ažušiliuose (Molėtų r.).
Atvykus į Dotnuvą mus iškart pasitiks gidė, kuri aprodys papasakos apie Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią ir vienuolyno ansamblį.
1701 m. V. Bžostovskis ir jo žmona K. Mlečkaitė Dotnuvoje įkūrė bernardinų vienuolyną, kurio mūrinis pastatas išaugo 1768 m. Vėlyvojo baroko stiliaus Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia baigta statyti 1810 m. Kadangi dvarininkai Chrapovickiai iš dalies finansavo Dotnuvos bažnyčios statybą, centrinio altoriaus frizas yra papuoštas Chrapovickių giminės herbo gipsiniu medaliu. Dotnuvos vienuolynas už aktyvų dalyvavimą 1831 m. sukilime caro valdžios buvo uždarytas, o vienuoliai ištremti į Sibirą. 1990 m. Dotnuvoje įkurtas kapucinų vienuolynas (įkūrėjas Tėvas Stanislovas). Dotnuvos bažnyčioje gausu meno vertybių: paveikslų, altorių, skulptūrų. Vienuolyne yra biblioteka ir liturginių rūbų muziejus, įrengta Tėvo Stanislovo celė.
Toliau vyksime į už 30 kilometrų esančią Paberžę. Čia vėl gidė aprodys bažyčią ir šalia jos esantį 1863 metų sukilimo muziejų.
Paberžės bažnyčia medinė, pastatyta 1859 m. Pabrėžės dvaro savininkas Šilingas 1787 metais pastatė medinę aštuoniakampę Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Ji iki 1853 metų buvo Surviliškio parapijos filija. Kai šią bažnyčią sunaikino gaisras, 1858 metais buvo atvežta sena koplyčia. Ją remontavo, didino kunigas Ipolitas Baronas.
1856–1863 metais Paberžėje gyveno ir dirbo kunigas Antanas Mackevičius, vienas iš 1863 metų sukilimo vadų (su Zigmantu Sierakausku, Kostu Kalinausku). 1863 m. kovo 20 dieną Paberžės bažnyčioje buvo perskaitytas sukilimo manifestas. Čia kun. Antanas Mackevičius pasakė paskutinį pamokslą, ir su būriu vyrų patraukė į Kėdainių r. miškus. Visa, kas išliko iš šio tragiško sukilimo, yra saugoma Paberžės 1863 metų sukilimo muziejuje (jis įkurtas buvusioje dvaro amatų mokykloje).
Manoma, kad Paberžės dvaras įkurtas prieš kelis šimtmečius, o jo šeimininkai Šilingai žinomi tik nuo XVIII a. pab. – XIX a. per., kada jie pasistatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus. Šie dvaro rūmai yra mediniai, pailgo stačiakampio plano, dvigaliai. Daugelį kartų remontuoti, bet išlaikyta pirminė eksterjero išvaizda. Pastate buvo 15 kambarių, kamara, virtuvė. Grindys dviejuose kambariuose buvo parketo, kituose – dažytų lentų.
Paberžės dvaro rūmai garsūs tuo, kad Paberžėje kunigavo 1863 m. sukilimo vadas Antanas Mackevičius, kuris pirmasis suorganizavo 300 sukilėlių būrį ir jiems vadovavo, o dvaras tapo sukilėlių štabu, ginklų kalve ir dirbtuvėmis. Sukilimą pralaimėjus, dvaro savininkas S. Šilingas buvo ištremtas, o jo dvaras 1868 m. atiteko caro valdininkui I. Tichejevui, kuris dvarą nuomojo vokiečiui Betcheriui, o pats čia negyveno. Paberžėje Tichejevas įsteigė mokyklą, mokinių paramos fondą.
Nuo 1993 m. dvare įsikūręs 1863 m. sukilimo muziejus.
Žygio duoklė sutartinė
Įskaičiuota:
*gidų paslaugos.
Užsakymas
+ 370 674 33575
info@kelukio-zygiai.lt
Kelionę užsakote pervedę pusę sutartos sumos arba visos sumos avansą.
Mokėjimo rekvizitai:
Gavėjas: Dainius Drobnys (individualios veiklos vykdymo pažyma nr. 1354828)
Swedbank LT107300010184923974
Revolut: IBAN LT43 3250 0125 0190 3562
BIC / SWIFT kodas REVOLT21
Paypal: drobnysdainius@gmail.com
Mokėjimo paskirtis: Tėvo Stanislovo ekskursija
Praneškite, jei reikia sąskaitos faktūros.