Šįkart norėčiau pasidalint mintim apie tai, kad vedinė psichologija yra puikus įvadas į teologiją, arba Vedas.
Psichologija ir teologija glaudžiai susijusios, nes psichologija yra mokslas apie žmogų, o teologija – apie Dievą. Tai šie mokslai mažai ką bendro turėtų ar išvis neturėtų, jei jei žmogus nebūtų Dievo kūrinys. Net jei sutiktumėm, kad žmogaus rūšis kilus iš beždžionė, tai nenuneigia Dievo, nes iš kur ta beždžionė atsiradusi, ar ne? Logiška. Nors rašau, kad psichologija yra puikus įvadas į teologiją, bet kaip čia pasakius. Žiūrint nuo kurio galo pradėsim eit. Priklausomai nuo to, kurį žinių gavimo būdą pasirenkam, t. y. lipam nuo apačios viršun ar leidžiamės iš viršaus apačion. Patikimiausiu žinių gavimo būdu laikomas iš autoritetų gaunamos žinios, o ne per savo asmenines patirtis renkamos žinios. O kai kurių žinių be autoritetų išvis negautumėm. Nežinotumėm net kiek yra dukart du, jei mūsų to nebūtų mokę vyresnieji, nesvarbu tai buvo tėvai, seneliai ar mokytojai.
Tokio kaip atskiro psichologijos mokslo Vedose nėra. Ir apskritai psichologijos mokslas yra naujas. Bet Vedose pilna žinių apie žmogaus gyvybės formos atsiradimą, vystymąsi, bendravimą, gyvenimo tikslą, apie grubų ir subtilų kūną, dharmą, reinkarnaciją, karmą. Absoliučiai viską galim rast vos keliose knygose. Knygynų, bibliotekų lentynos lūžta, bet tos knygos apie viską, išskyrus apie tai, kas mums būtina žinot. Pamenu, užmačiau tokią knygą, kur ant viršelio parašyta, ką turėtų žinot kiekvienas išsilavinęs žmogus. Tai ką jis ten, galvoju, turėtų žinot? Pasivarčiau ir pamačiau prirašyta pilna informacijos apie mokslą, meną, kultūrą. Vėlgi apie viską, išskyrus tai, kas mums būtina.
Vedos pasižymi tuo, kad jose begalė žinių. Tai čia vienas momentas. Antras momentas tas, kad žinios dažnai nepateikiamos chronologine tvarka. Trečias dalykas yra toks, kad žinios nėra pateikiamos koncentruotai. Jas dažnai reikia susirankioti pačiam. Daug dialogų, aprašų, pastabų ir ten galima rast puikių žinių apie psichologiją. Svarbiausi dalykai būtų žinios apie protą ir santykius. Protas yra mūsų subtilaus kūno dalis, jis labai svarbus mūsų gyvenime. O santykių tema susijus su mūsų ryšiais su aplinikiniais, pačiu savim ir Dievu. Vedinė psichologija yra teistinė, todėl ji labai veiksminga spręst žmonėms kylančias problemas. Nors sakoma, kad visų materialių problemų sprendimo būdas tik vienas – dvasinis, tai nėra lengva suprast. Santykių problema kažkuria prasme gali būt materiali. Materiali, jei mano gyvenime nėra Dievo. Tada jau ne tik santykiai tokie, bet ir mano gyvenimas toks. Taip nutinka dėl materialios sąmonės. Vėlgi sąmonė nėra materiali, bet be dvasinės praktikos ji tokia patampa. Ją tokią padaro tk bazinų poreikių tenkinimas: miegot, valgyt, poruotis ir gintis, arba saugotis. Tą patį daro ir gyvūnai, todėl tokia ribota sąmonė ir vadinama materialia.
Įgydami vis daugiau vedinės psichologijos žinių artėsim prie savivokos. O savivoka yra patyrimas iš kur esu atėjęs, ką čia turiu veikt ir kur keliausiu po kūno mirties. Religijos sako, kad žmogus yra siela, turinti kūną. Nei ji turi tą kūną, nei ką, tiesiog ji gyvena jam, tai kaip ir jos namas. Per psichologiją siekiant teologinių žinių prieinama prie vieno svarbiausių suvokimų, kad aš kaip toksai nesu šitas kūnas. Aš siela. Kad nesu kūnas, rodos, nesunku suprast. Juk ne pirštas aš ir ne koja, ne ranka, ne akis. Juk sakom, kad susimušėm ranką ar skauda koją. Arba sakom „mano ranka“, “mano koja“. Net nesusimąstydami tai pasakom, nes tai elementaru, Vatsonai, kad nesu koja, dantis ar pirštas. Yra žmonių be kojų ir be rankų. Bet kaip prisikast iki suvokimo, kad esu siela? Pirmiausia per žinias, arbaper „gjaną“ sanskritu. Tai kaip vairavimo teorija. O vairavimo praktika būtų jau realizuotos žinios, arba „vigjana“ sanskritu. Mus labiausiai keičia patyrimai, arba realizuotos žinios. Nei šilta, nei šalta būtų, jei kas pasakytų, kad štai prieš mus padėtas pyragėlis yra skanus. Taip, jis gal ir gražus, kvepia, bet iš kur man žinot jo skonį. Taigi jo paragavimas ir bus skonio patyrimas.
Vedinė psichologija, tai vartai ir į teologiją, ir į savęs, aplinkinių pažinimą, į sėkmingų santykių kūrimą, į sėkmę ir net į laimę.