Vedinė psichologija yra puikus įvadas į teologiją, arba Vedas. Psichologija ir teologija glaudžiai susijusios, nes psichologija yra mokslas apie žmogų ir jo sielą, o teologija – apie Dievą. Šie mokslai mažai ką bendro turėtų ar išvis neturėtų, jei žmogus nebūtų Dievo kūrinys. Net jei sutiktume, kad žmogaus rūšis kilusi iš beždžionės, tai nenuneigia Dievo, nes iš kur ta beždžionė atsirado, ar ne? Logiška. Nors psichologija yra puikus įvadas į teologiją, bet kaip čia pasakius – viskas priklauso nuo to, nuo kurio galo pradėsime eiti. Tai priklauso nuo pasirinkto žinių gavimo būdo, t. y. ar lipsime nuo apačios į viršų, ar leisimės iš viršaus į apačią. Patikimiausiu žinių gavimo būdu laikomos iš autoritetų gaunamos žinios, o ne per savo asmenines patirtis surenkamos žinios. Kai kurių žinių be autoritetų išvis negautume. Nežinotume net, kiek yra du kart du, jei mūsų to nebūtų mokę vyresnieji – nesvarbu, ar tai buvo tėvai, seneliai, ar mokytojai.
Tokio kaip atskiro psichologijos mokslo Vedose nėra. Apskritai psichologijos mokslas yra gana naujas. Tačiau Vedose gausu žinių apie žmogaus gyvybės formos atsiradimą, vystymąsi, bendravimą, gyvenimo tikslą, apie grubų ir subtilų kūną, dharmą, reinkarnaciją, karmą. Absoliučiai viską galime rasti vos keliose knygose. Knygynų ir bibliotekų lentynos lūžta nuo knygų, tačiau jos dažniausiai yra apie viską, išskyrus tai, ką mums tiesiog būtina žinoti. Yra knyga kurios viršelyje parašyta „“ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus“. Ir ką jis ten turėtų žinoti? Čia rasime labai daug įdomios informacijos ir žinių apie mokslą, meną, kultūrą. Vėlgi – apie viską, išskyrus tai, kas mums būtina kaip oras.
Vedos pasižymi tuo, kad jose yra begalė žinių – tai vienas momentas. Antras momentas tas, kad žinios dažnai nepateikiamos chronologine tvarka. Trečias dalykas – jos nėra pateikiamos koncentruotai. Dažnai jas reikia susirankioti pačiam. Daug dialogų, aprašymų, pastabų, ir tarp jų galima rasti puikių žinių apie psichologiją. Svarbiausi dalykai – žinios apie protą ir santykius. Protas yra mūsų subtilaus kūno dalis ir jis labai svarbus mūsų gyvenime. O santykių tema susijusi su mūsų ryšiais su aplinkiniais, pačiu savimi ir Dievu. Vedinė psichologija yra teistinė, todėl ji labai veiksminga sprendžiant žmonėms kylančias problemas, kurias būtų tiksliau vadinti uždaviniais.
Nors sakoma, kad visų materialių problemų sprendimo būdas yra tik vienas – dvasinis, tai nėra lengva suprasti. Santykių problema tam tikra prasme gali būti materiali. Ji materiali tada, kai mano gyvenime nėra Dievo. Tuomet ne tik santykiai tokie, bet ir visas mano gyvenimas toks. Taip nutinka dėl materialios sąmonės. Vėlgi, sąmonė nėra materiali, bet be dvasinės praktikos ji tokia tampa. Ją tokia padaro tik bazinių poreikių tenkinimas: miegoti, valgyti, poruotis ir gintis, arba saugotis. Tą patį daro ir gyvūnai, todėl tokia ribota sąmonė ir vadinama materialia.
Įgydami vis daugiau vedinės psichologijos žinių, artėsime prie savivokos. O savivoka yra patyrimas, iš kur esu atėjęs, ką čia turiu veikti ir kur keliausiu po kūno mirties. Vedos sako, kad žmogus yra siela, turinti kūną. Ji neturi kūno kaip daikto – ji tiesiog gyvena jame, tarsi name. Per psichologiją siekiant teologinių žinių, prieinama prie vieno svarbiausių suvokimų – kad aš, kaip toks, nesu šis kūnas. Aš esu siela. Tai prieštarauja kai kurioms religijoms, tikėjimams, kurie sako, kad esam kūnai, turintys sielą.
Kad nesu kūnas, rodos, nesunku suprasti. Juk aš nesu pirštas, ne koja, ne ranka, ne akis. Sakome, kad susimušėme ranką ar skauda koją. Sakome „mano ranka“, „mano koja“. Net nesusimąstydami taip sakome, nes tai elementaru, Vatsonai, kad nesu koja, dantis ar pirštas. Yra žmonių be kojų ir be rankų. Bet kaip prisikasti iki suvokimo, kad esu siela? Pirmiausia – per žinias, arba „gjaną“, kaip sakoma sanskritu. Tai kaip vairavimo teorija. O vairavimo praktika – jau realizuotos žinios, arba „vigjana“. Mus labiausiai keičia patyrimai, t. y. realizuotos žinios. Mažai ką pakeistų, jei kas nors pasakytų, kad prieš mus padėtas pyragėlis yra skanus. Taip, jis gal ir gražus, kvepia, bet iš kur man žinoti jo skonį? Paragavimas ir bus skonio patyrimas.
Vedinė psichologija yra vartai ir į teologiją, ir į savęs bei aplinkinių pažinimą, į sėkmingų santykių kūrimą, į sėkmę ir net į laimę.